Rytų Azijos menai Lietuvoje XX-XXI a. sandūroje: jų adaptavimas ir santykis su lietuviškąja pasaulėžiūra bei tapatybe
LTLietuvoje, nepaisant to, kad biurokratiniuose valdžios sluoksniuose ir tarp mūsų akademinės bendruomenės juntamas visiškai nepagrįstas nusistatymas prieš svetimų, ypač Rytų, kultūrų populiarinimą ir studijas, kaip pavojus prarasti siaurai, provincialiai suvokiamą lietuvių tautinę tapatybę ir kultūrą. Vienas svarbiausių šio straipsnio tikslų yra išsklaidyti tokius nepagrįstus būkšta- vimus, konkrečių kūrėjų pavyzdžiu parodant, kad svetimos kultūros ir meno integravimas į Lietuvos kultūrinę aplinką jokiu būdu nekelia pavojaus tautinės tapatybės praradimui, veikiau atvirkščiai, padeda ją giliau suvokti ir išreikšti. Tuo tikslu bus aptariamos dvi svarbiausios sritys, kuriose bene ryškiausiai matome Tolimųjų Rytų meno įtaką ir skverbimąsi į Lietuvos kultūrą - tai sumi-e („tušo paveikslo“) stiliumi tapančios Dalios Dokšaitės kūryba bei jos tapybos studija ir japoniškų sodų kūrimas Lietuvoje. Aptariant Dokšaitės kinišką-japonišką-lietuvišką kūrybą, daugiausia dėmesio bus skiriama ne tiek jos tapybos meno analizei, kiek pačios menininkės santykiui su Tolimųjų Rytų ir lietuvių kultūromis, jai aktualios lietuviškosios tapatybės reflektavimui, kinų-japonų pasaulėžiūros bei meno principų pritaikymui kūrybinėms reikmėms, taip pat ir pedagoginiams tikslams. Tyrime bus remiamasi viešojoje erdvėje paskelbtais jos interviu ir asmeninių pokalbių detalėmis. Analizuojant japoniškų sodų kūrimą Lietuvoje, bus siekiama išryškinti jų filosofijos artimumo ir pritaikymo lietuviškajai pasaulėžiūrai bei apskritai jų „perkėlimo“ į kitos kultūros aplinką problemas. Taip pat bus aptariama japoniško sodo specifika, svarbiausi jo bruožai ir principai. Tyrime bus remiamasi svarbiausiais klasikiniais kinų ir japonų sodų meno veikalais, vienu pirmųjų ir garsiausiu europiečio Josiah Condero (1852-1920) darbu.
ENThe activity of the globalization and interaction processes of cultures in the second half of the 20th century led to the revival (or new wave) of Western fascination with the Oriental arts. This wave has been also observed in Lithuania in the recent decade despite the fact that among the bureaucratic layers of government as well as in our academic community a completely unfounded prejudices against dissemination of alien, especially Eastern, cultures and studies is felt as the risk of losing narrowly, provincially perceived Lithuanian national identity and culture. One of the main goals of this article is to dispel such unfounded fears taking concrete artists as an example for showing that the alien culture and arts integration in Lithuanian cultural environment does not in any way present a danger to the loss of national identity, on the contrary, it helps to understand and express it. This will be discussed in two key areas where we see the most influence and penetration of the of Far Eastern art into Lithuanian culture - this is Dalia Doksaite creations in sumi-e (ink painting) style and her painting studio and the creation of Japanese gardens in Lithuania. Discussing a Chinese - Japanese - Lithuanian creation by Doksaite, we will focus not so much on the analysis of her art of painting, but rather of the artist's relationship with the Far East and Lithuanian cultures, her reflection of the Lithuanian identity, Chinese - Japanese worldview and application of the principles of art for creative uses and pedagogical purposes.The study will be based on the details of her public and personal interviews. The analysis of the development of Japanese gardens in Lithuania will seek to highlight their philosophy of proximity and adaptation to Lithuanian worldview and their "transfer" to another culture environment problems in general, it will also discuss the specifics of the Japanese garden, its main features and principles. The study is based on the classical Chinese and Japanese gardens’ art works with the work of the first and most famous European Josiah Conder (1852-1920) which reveals the characteristics of Japanese garden art reception and problems in the West, as well as on visual materials and information about Japanese gardens in Lithuania.
