Prasmės (de)konstravimas per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją Gintaro Varno režisūroje

LTŠio straipsnio tikslas – išanalizuoti ir įvertinti, kaip konstruojama ar dekonstruojama prasmė režisieriaus Gintaro Varno pastatymuose per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją. Rašant šį darbą buvo derinta naratologinė analizė ir lyginamasis metodas, o struktūralizmo ir postruktūralizmo teorijos ir jų sampratos buvo pasitelktos formuojant šiam tyrimui teorines prieigas. Tyrimo eigoje išryškėjo, kad Gintaro Varno darbuose aktoriaus funkcija yra tradicinė – jis turi sukurti fikcinį personažą, kuris yra spektaklio prasminio sluoksnio dalis. Tačiau pagrindinis veikėjas šio režisieriaus pastatymuose paprastai vaizduojamas kaip nevienalypė asmenybė. Be to, veikėjo daugialypumą aktoriui kartais padeda išreikšti kitos priemonės, pavyzdžiui, gali būti kuriamas intensyvus dialogas tarp aktoriaus vaidybos ir vaizdo projekcijų. Pastebėta, kad aktoriams Gintaro Varno spektakliuose dažnai tenka manipuliuoti skirtingais pasakojimo lygmenimis ir kurti „teatrą teatre“. Tokiu būdu aktoriai Gintaro Varno pastatymuose pasakojimą konstruoja pasitelkdami ne tik diegetišką mimezę, bet ir jos kaitą. Taip pat aktoriai ir jų personažų vaizdavimas spektakliuose padeda sukurti tikroviškumo ir sapniškumo susilietimus, itin svarbius šio režisieriaus kūryboje. Taigi per aktoriaus ir veikėjo (re)prezentaciją Gintaro Varno spektakliuose kuriami ir spektaklio darnumą palaikantys, ir kartu visumą išardantys elementai.

ENThe aim of the paper is to analyze and evaluate how meaning is being constructed or deconstructed through the (re) presentation of an actor and the character he plays in the performances staged by Gintaras Varnas. Research methods: narratological analysis, comparative analysis. Aso the theories and concepts of structuralists and post structuralists were used while forming the theoretical tools for this research. The research showed that in the works of Gintaras Varnas an actor has to fulfil a traditional function – to create a fictional character who is part of the semantic layer of the performance revealing a non-homogeneous personality. Other means that help an actor reveal heterogeneity of the character he is playing are also used, for instance, the intense relationship between an actor's playing and video projections. It was also noticed that an actor usually has to manipulate different layers of a narrative and create a "play within a play". In this way an actor constructs a narrative using not only diegetic mimesis but also its shifts. Moreover, an actor and the character he is playing merge truthfulness and dreaminess which are especially important in the works of this stage director. Thus the elements both sustaining the concord of the whole performance and disassembling it are being created through the (re)presentation of an actor and character in Gintaras Varnas' performances.