LTStraipsnyje analizuojamas Zentos Maurinios (1897-1978) dienoraštis, kuriame atsispindi pokario metų, praleistų Švedijoje, patirtis. Dienoraščio įrašai savo tematika įvairūs: buitiniai, kultūrologiniai, istorinių realijų komentarai, egzistenciniai tremties rūpesčiai. Buliškasis klodas yra įdomiausias, jo analizei skirta daugiausia dėmesio. Dienoraštyje atsiskleidžia asmenybės situacija kritinėje situacijoje ir ryškinamas išeivio gyvenimo problemiškumas, egzistencinis tremties tragizmas, kai siekiama iš naujo susikurti savąją tapatybę. Numatomos išlikimo galimybės - ir atskiro individo, ir visos tautos. Nuolat ryškėja kito ir kitoniškumo pajauta, kadangi gyvenama svetimos kultūros apsuptyje. Svarbus yra dialogo ieškojimas, visų pirma su kitos kultūros žmonėmis. Dienoraštis įdomus savo intertekstualumu (jame reflektuojama atskirų rašytojų - Hermano Hesės, Fiodoro Dostojevskio ir kt. kūryba), siejant su savąja tremtinio situacija. Kadangi pirmieji tremties metai ryškiai atsispindi lietuvių memuaristikoje, šis tyrimas atveria galimybę ieškoti paralelių ir skirtybių, ryškinti bendrą idėjų kontekstą.
ENThis article deals with the analysis of Zenta Maurinia's (1897 - 1978) diary, in which she writes about her experience during postwar years in Sweden. Recorded daily entries vary according to the subject-matter: musing about domestic problems or commenting cultural and historical realities, existential exile troubles. The most interesting entries deal with the topic of Being, paying a very large attention to it's analysis. The diary reveals the state of personality in critical situation and Points to the core of the problem concerning the emigrant's life, the tragedy of existential exile, when a person is trying to create his new identity. It also foresees the possibilities of survival - individually and nationwide. As a person lives surrounded by foreign culture, his feeling of being other and different is getting continually intensified. Therefor it is important to seek for a dialogue - first of all with the people from different culture. The diary is interesting for it's intertex-tuality (reflecting the creative works of several writers Hermann Hesse, Fiodor Dostoyevsky and others), as it is being related with the emigrant's own situation. Since the first years in exile are vividly portrayed in Lithuanian memoirs, this research gives more scope while searching for parallels and differences, as well as emphasizing the general context of ideas.