LTMarijos (Lupu) Radvilienės paveldėjimo klausimas yra vienas iš mažiausiai tirtų klausimų mokslinių tyrimų srityje. Istorikai paprastai šią temą nagrinėja tik paveldėto turto aspektu, o rašytojai ją interpretuoja grožinės literatūros kontekste. Autorės manymu, šis klausimas yra susijęs su daugybe sąvokų ir terminų, kurie yra dažnai painiojami arba naudojami atsietai vienas nuo kito ir todėl yra verti dėmesio: 1) Marijos (Lupu) Radvilienės nuosavybė, susijusi su jos tėvo Vasilijaus Lupu jai paliktu kraičiu; 2) weno (dota) – kraitis ir vestuvių dovanos; 3) uzufrukto teise Lenkijos karalių jai suteiktos žemės; 4) jos sutuoktinio nuosavybė. Tikslus Marijos Radvilienės kraičio dydis yra nežinomas, tačiau remiantis laikmečio dokumentais, jo vertė siekė nuo 600 tūkst. iki 2 mln. zlotų: 450 tūkst. zlotų vertės kapitalo ir 150 tūkst. vertės brangenybių (aukso ir sidabro). Be to, moldavų karališkajai damai buvo paskirtos 6 valdos (teritoriniai vienetai, turintys nepriklausomas administracines teises, lenk. starosty): Zabluduvas, Bielyčia, Orlia, Lubenecas. Po vyro mirties (Jonušas Radvila mirė 1655 m.) Marija siekė atgauti savo kraitį, kuris tuo metu buvo pavestas saugoti jos sutuoktinio pusbroliui Boguslavui Radvilai. Tačiau šis nuolat vengė gražinti Marijai jos kraitį, motyvuodamas daugybe teisinių priežasčių. Marija (Lupu) Radvilienė daugybę kartų ieškojo karaliaus paramos bei savo giminaičių pagalbos. Galiausiai Marija kreipėsi į teismą, tačiau nieko nelaimėjusi mirė 1660 metais. Vis dėl to ji paliko testamentą ir jos teisėtiems paveldėtojams (daugiausiai kraujo ryšiais su ja nesusijusiems turto gavėjams) pavyko susigrąžinti 471 tūkst. zlotų, kurie buvo perduoti 13 vienuolynų, 7 bažnyčioms, Slucko mokyklai, Vilniaus pensionui ir 3 ligoninėms. 200 tūkst. zlotų buvo paskirti Vilniaus Šv. Dvasios vienuolynui.Likusią dalį – nuo 400 tūkst. iki 100 zlotų – pasidalino jos paveldėtojai. Prie teisinio mūšio dėl kraičio nuosavybės šalininkų galima priskaityti ir Marijos artimiausius giminaičius – jos įbrolį (iš tėvo pusės) vaivadą Stefanitą ir jos seserį Timofiejaus Chmelnickio našlę Ruksandrą. Vis dėlto autorė daro išvadą, kad Marijos giminaičiai nebuvo įtraukti į testamentą. Ginčai dėl paveldėto Marijos turto tęsėsi iki XIX a. pradžios, dėl kurių šis klausimas ir tapo apipintas keletu legendų ir mitų.
ENThe matter of Maria (Lupu) Radziwiłł’s inheritance represents one of the most neglected questions in the scientific study-domain. Historians usually approach only its hereditary side, whilst writers perceive the theme in a fictional context. According to the author, there is a number of terms and notions related to the topic that are often confused or used individually and are thus worthy of observance: 1) Maria (Lupu) Radziwill’s property derived from the dowry bestowed by her father Vasile Lupu; 2) weno (dota) – the dowry and the wedding gifts; 3) the Polish royals usufructuary bestowal on Polish land; 4) her spouse’s property.