Naujasis materializmas ir Gilles'io Deleuze’o filosofija

LTStraipsnyje siekiama atrasti, kuo naujas yra vadinamasis naujasis materializmas ir koks jo santykis su Gilbert’o Simondon’o, Gilles’io Deleuze’o ir Fėlbco Guattari bei Manuelio De Landos filosofija. Naujojo materializmo ištakų turėtume ieškoti Simondon’o suformuluotoje hilomorfizmo kritikoje: Simondon’as atmeta tiek materiją, tiek formą, taip pat bet kokį užbaigtą esinj ar individą, o jų vietoje siūlo apmąstyti patį individuacijos arba ontogenezės procesą. Būtent individuacijos procesas laikomas pirminiu, o individai - tai tik laikinos ir sąlygiškos individuacijos proceso sustabdymo būklės, kurios neatskleidžia nei buvusios procesualios kaitos, nei viso būsimų galimybių rezervuaro. Kitaip tariant, Simondon’as kuria materialistinę tapsmo ontologiją, kurią perima ir toliau plėtoja Deleuze’as ir Guattari. Sekdami Simondon’o hilomorfizmo kritika, jie taip pat atsisako materijos ir formos sąvokų, kurias pakeičia materijos-energijos samprata. Šis materijos-energijos srautas gali būti suvokiamas kaip vitalistinis principas, būdingas fizinėms, biologinėms, socialinėms ir psichinėms sistemoms. Deleuze’o ir Guattari suformuluotą vitalistinio materializmo koncepciją šiek tiek pakoreguoja De Landa, kuris atskleidžia, jog materializmo koncepcijai suvokti svarbiausia yra intensyvumo bei intensyvių daugialypumų samprata. Būtent intensyvūs daugialypumai užtikrina kokybinį pokytį, kuris suteikia energijos individuacijos procesui.

ENThe article asks what is new in new materialism and in what ways it is related to the philosophical ideas of Gilbert Simondon, Gilles Deleuze and Felix Guattari, and Manuel De Landa. The article argues that new materialism should be traced to the critique of hylomorphism elaborated by Simondon: Simondon denies any defined entity or individual, as well as matter and form, and replaces them with the process of individuation or ontogenesis. The process of individuation is considered to be primary, whereas individuals are interpreted as temporary and provisional points of fixation, which reduce both the previous stages and the future possibilities of development. In other words, Simondon creates a material ontology of becoming, which later becomes the central topic for Deleuze and Guattari. Following the Simondonian critique of hylomorphism, they deny matter and form dualism and replace it with the notion of matter-energy. This flow of matter-energy can be considered as a vitalist principle which is proper to physical, biological, social and psychical systems. Deleuze and Guattari’s vital materialism is revisited by De Landa, who points out that the notion of materialism cannot be sufficiently explained without the concepts of intensity and intensive multiplicity. It is precisely intensive multiplicity which engenders a qualitative change and gives energy to the process of individuation.