Historiografia jako metoda kształtowania współczesnej białoruskiej świadomości narodowej
LTStraipsnyje svarstomas istoriografijos vaidmuo formuojant šiuolaikinių baltarusių tautinę savimonę. Istoriografijoje įtvirtinta tautinė Baltarusijos istorijos samprata yra svarbus veiksnys, formuojantis šiuolaikinę baltarusių tautinę savimonę. Ši samprata yra dogmatiška, subjektyvi ir politizuota, paveikta A. Lukašenkos režimo. Ji išeliminuoja kitų regiono tautų veiksnį baltarusių tautos istorinėje raidoje. Baltarusių istorikų nuomonės dėl svarbių Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos istorijos klausimų pateikiamos leidiniuose „100 klausimų ir atsakymų“, „150 klausimų ir atsakymų“. Jų autoriai yra įvairių sričių baltarusių mokslininkai, kuriuos vienija teisingos istorijos siekis, žvelgiant iš Baltarusijos interesų pozicijos. Jie kelia tikslą suteikti galimybę pažinti praeitį ne kitų, bet savo akimis. Straipsnyje pateikiami tiesiogiai su Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos santykiais susiję klausimai ir atsakymai iš leidinio „150 klausimų ir atsakymų“. Šiuolaikinė Baltarusijos humanitarinių ir socialinių mokslų istoriografija priima šiuos argumentus. Baltarusių istorikai vis dažniau bendradarbiauja su Vakarų mokslininkais, mato savo ir kitų šalių istoriografijos metodikos skirtumus. Straipsnio pabaigoje – 2003 m. lapkričio mėnesį vykusios baltarusių istoriografijos problemoms skirtos diskusijos santrauka, kurioje dalyvavo dalis „150 klausimų ir atsakymų“ autorių. Šiuolaikinė baltarusių istoriografija jau pradeda atpažinti savo silpnąsias vietas, tačiau vis dar tebestovi kryžkelėje dėl savo vaidmens suvokimo, ar ji turi tarnauti objektyviam (moksliniam), ar subjektyviam (politiniam) žinojimui.
