Lietuva ir Estija: korupcijos lygio skirtingumo priežastys
LTKorupcija – vis didesnė ne tik kiekvienos šalies, bet ir viso pasaulio ekonomikos problema. Korupcija sumažina pramonės politikos efektyvumą ir skatina verslą veikti neoficialiame sektoriuje pažeidžiant mokesčių ir reguliavimo įstatymus. Pagrindinis šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kodėl korupcijos lygis Lietuvoje yra gana aukštas ir nemažėja, ką keičiant būtų galima tikėtis tą lygį sumažinti. Ieškant atsakymo į šį klausimą pasitelkiamas lyginamasis metodas: Lietuva lyginama su Estija, kurioje, nepaisant daugelio panašumų, korupcijos lygis yra ženkliai žemesnis. Korupcijos dydžio nustatymui šiame tyrime yra naudojamas Transparency International organizacijos kasmet skaičiuojamas korupcijos suvokimo indeksas. Darbe nagrinėjama dešimt hipotezių. Dauguma jų iškeltos remiantis R. Karklins pokomunistinių valstybių korupcijos studijoje „The System Made Me Do It. Corruption in Postcommunist Societies“ (2005) išdėstytu kovos su korupcija modeliu. Kitos hipotezės iškeltos remiantis kitų mokslininkų arba šio tyrimo autorių pastebėjimais. Bandant paaiškinti priklausomo kintamojo – korupcijos – lygio, kitimą, analizuojami šie nepriklausomi kintamieji: institucinės sistemos sandara, realus institucinės sistemos veiksmingumas, antikorupcinių strategijų kokybė, kompiuterizacijos lygis, geopolitinė padėtis, religija, pasitikėjimas valdžios institucijomis, tolerancija korupcijai, pilietinės visuomenės aktyvumas ir kitataučių piliečių kiekis.
ENCorruption is a problem that increases not only in each country, but also in the economy of the whole world. Corruption reduces the efficiency of the industrial policy and encourages the businesses to operate in the informal sector, violating tax and regulatory laws. The main objective of this study is to find out why the level of corruption in Lithuania is quite high and why it does not diminish as well as what change would be expected to reduce that level. To find an answer to this question, the comparative method is used: Lithuania is compared to Estonia, where, despite many similarities, the levels of corruption are significantly lower. To determine the size of corruption in this study, the Corruption Perception Index that is calculated annually by the Transparency International organisation is used. The work deals with ten hypotheses. Most of them were raised, based on the fight against corruption model, which was expounded in the R. Karklins corruption study of the post-communist countries "The System Made Me Do It. Corruption in Post-Communist Societies" (2005). Other hypotheses were raised on the basis of the observations of other researchers or authors of this study. When trying to explain the change in the level of the dependent variable - corruption, the following independent variables are analysed: the structure of the institutional system, the real effectiveness of the institutional system, the quality of anti-corruption strategies, the level of computerisation, the geopolitical situation, religion, trust in the authorities of the government, tolerance for corruption, activity of civil society and the quantity of citizens of other nationality.
