Whispers of constraint: soft and self-censorship, artistic autonomy, and the Cvirka monument case in Lithuania

LTŠis straipsnis yra Lietuvos mokslo tarybos finansuojamo postdoktorantūros tyrimo „Meno autonomijos institucinė priežiūra: menas ir Lietuvos kultūros politika“ (sutarties nr. S-PD-22-94) dalis. Remiantis Petro Cvirkos paminklo meninių intervencijų autoetnografine analize ir anoniminiais interviu su žinomais Lietuvos menininkais, straipsnyje nagrinėjama, kaip šiuolaikinį Lietuvos meną veikia minkštoji cenzūra ir savicenzūra, kaip instituciniai mechanizmai, visuomenės nuostatos ir kultūrinės normos formuoja meno autonomiją ir koks yra išorinio spaudimo ir vidinių apribojimų poveikis kūrybai. Pasitelkus Josepho Nye „minkštosios galios“ ir Miklóso Haraszti „aksominio kalėjimo“ teorinius modelius, nagrinėjama, kaip struktūriniai mechanizmai ir asmeninės derybos apibrėžia kūrybos laisvės ribas. Tyrimas atskleidžia, kad menininkai(-ės), siekdami(-os) išlaikyti kūrybos laisvę, dažnai pasitelkia metaforas, simbolius ir kitas strategijas, leidžiančias apeiti institucinius barjerus ir išvengti viešosios nuomonės spaudimo. Cvirkos paminklo intervencijos išryškina ne tik subtilias kontrolės formas, bet ir menininkų reakcijas į iššūkius, susijusius su instituciniu pasipriešinimu ir viešosios atminties politika. Tyrimas prisideda prie diskusijų apie meninės autonomijos sudėtingumą, viešosios atminties politiką ir kultūros politikos vaidmenį postsovietinėse demokratijose; pabrėžia skaidrios, kūrybos laisvę palaikančios kultūros politikos svarbą. Reikšminiai žodžiai: minkštoji cenzūra, savicenzūra, meno autonomija, kultūros politika, viešoji atmintis, Petro Cvirkos paminklas, minkštoji galia (Joseph Nye), aksominis kalėjimas (Miklós Haraszti), meninės intervencijos, postsovietinės demokratijos.

ENThis article investigates the interplay of soft censorship and self-censorship in contemporary Lithuanian art, combining an autoethnographic study of three artistic interventions (2021-2023) centered around the Petras Cvirka Monument with anonymised interviews featuring prominent Lithuanian artists across diverse disciplines.1 The research examines how institutional frameworks, societal narratives, and cultural norms influence artistic autonomy, revealing how external pressures and internalised constraints shape creative practices. 1 This text is a part of the postdoctoral research “Supervising the Artistic Autonomy: Arts and the Cultural Policy in Lithuania”. This project received funding from the Research Council of Lithuania (LMT), agreement No S-PD-22-94. The Cvirka case serves as a focal point for understanding the challenges of negotiating public memory and institutional resistance in public art, illustrating systemic challenges around artistic autonomy in transitional democracies. By integrating findings from interviews, the study highlights how leading Lithuanian artists navigate similar dynamics in their work. Drawing on the theoretical frameworks of Nye’s concept of soft power and Haraszti’s notion of the “velvet prison,” the study analyses how structural mechanisms and personal negotiation intersect to define creative freedom. The findings contribute to broader discussions on the complexities of artistic expression and its role in shaping cultural and public discourse. Keywords: soft censorship, self-censorship, artistic autonomy, cultural policy, public memory, Petras Cvirka monument, Lithuania, soft power, velvet prison, artistic interventions, transitional democracies.

• Dissonant Soviet monuments in post-Soviet Lithuania: the application of artistic practices. Baltic Worlds 2020, 4, 9-19.
• Professional threats and self-censorship in Lithuanian journalism. Filosofija. Sociologija 2023, 34, 4, 422-431.