Kultūrinės atminties mediacijos tyrimai: teorinės ir praktinės problemos
LTKultūrinė atmintis dažniausiai apibrėžiama kaip ilgalaikių bendrų kultūrinių prasmių, simbolių ir santykių visuma, kuri skleidžiasi įvairiais materialiais pavidalais: kūnais, atvaizdais, geografinėmis vietomis, simboliniais objektais ir kt Atminties mediacijos kaitos problemos tampa itin aktualios kolektyvinės kultūrinės atminties studijose. Kyla klausimai, koks medijų vaidmuo kuriant kultūrinę atmintį ir ją perduodant? Kaip mediacija kuria objektus ir veikia kultūrinį atsiminimą? Kaip dabartinės medijos naujai apibrėžia ar transformuoja bendrus prisiminimus? Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai teoriniai požiūriai, pasitelkiamos įtakingiausių dabartinių kultūrinės atminties tyrinėtojų idėjos. Aptariami Lietuvos mokslininkų atminties tyrimai, išskiriamos pagrindinės medijuotos kultūrinės atminties tyrimų kryptys.
ENCultural memory is defined as a complex of long term cultural meanings, symbols and relationships, that is objectivized and externalized in material objects: bodies, images, geographical places, symbolical objects etc. Questions of mediation and remediation of memory became relevant in the studies of collective memory. What is the role of media in construction and transmission of cultural memory? In which ways mediation creates objects and affects cultural remembrance? In which ways contemporary media redefines and transforms common remembrance? This article deals with theoretical approaches and ideas of most influential scholars in the field of cultural memory studies. The author analyses Lithuanian investigations of cultural memory and reveals main research lines of mediated cultural memory.
