The Vanished world of the Litvaks

RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaAnglų kalba / English
AntraštėThe Vanished world of the Litvaks
AutoriaiDonskis, Leonidas
LeidinyjeZeitschrift für Ostmitteleuropa-Forschung [Journal of East Central European Studies.]. 2005, J. 54, H. 1, p. 80-85
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje analizuojamas litvakų kultūros likimas XX amžiuje. Lietuva, pasauliui davusi tokius didžius žmones kaip filosofai Emmanuelis Lévinas ir Aronas Gurwitschas, tapytojai Chaimas Soutine’as, Pinkus Kremegne’is, Michelis Kikoine’as, Neemija Arbitblatas, skulptorius Jacques’as Lipchitzas, smuikininkas Jasha Heifetzas, savo vardą į moderniojo pasaulio kultūrinį žemėlapį didele dalimi įrašė būtent litvakų dėka. Holokaustas iš esmės užbaigė šimtmečių litvakų kultūros sagą Lietuvoje. Vis dėlto ši kultūra gali būti pratęsta jos tyrimų ir apskritai litvakų studijų dėka. Nors litvakų kultūra ikikarinėje Lietuvoje egzistavo kaip paralelinis kultūros pasaulis, su kuriuo lietuvių kultūra ilgai nepatyrė jokio dialogo, vis dėlto prieš Antrąjį pasaulinį karą jau buvo galima pajusti litvakų ir lietuvių kultūrų dialogo užuominas ir pirmuosius rimtesnius sąlyčio taškus. Litvakų modernizmas ir jidišistų sąjūdis Lietuvoje buvo ypatingai rafinuotas ir aukšto lygio, todėl jidišizmo ir moderniųjų litvakų intelektualinių bei kultūrinių sąjūdžių studijos gali padėti mums susivokti XX amžiaus modernizmo trajektorijose. Straipsnyje nagrinėjama lietuvių politinė publicistika ir eseistika, kurios dėka prasidėjo lūžis abiejų kultūrų dialogo istorijoje, visų pirma Tomo Venclovos ir Aleksandro Štromo darbai. Sykiu aptariami nūdienos lietuvių inteligentija, kurios dėka vyksta pavėlavęs ir turbūt pomirtinis, bet vis dėlto prasmingas litvakų kultūros atradimas – Irena Veisaitė, Linas Vildžiūnas, Tomas Šernas, Egidijus Aleksandravičius ir kiti. [Iš leidinio]

ENThe article analyses the destiny of the Litvak culture in the 20th century. Lithuania having given the world such great people as philosophers Emmanuel Lévin and Aaron Gurwitsch, painters Chaim Soutine, Pinkus Kremegne, Michel Kikoine, Neemija Arbitblatas, sculptor Jacques Lipchitz, violin player Jasha Heifetz, placed itself on the map of the modern world culture namely due to the Litvaks. The Holocaust finished the saga of the Litvak culture in Lithuania. Still this culture may be continued by research and Litvak studies. Although the Litvak culture in the pre-war Lithuania existed as a parallel cultural world with which the Lithuanian culture did not have any dialogue, before the Second World War one could feel hints of the Litvak and Lithuanian cultural dialogue and the first prominent points of contact. Modernism of the Litvaks and the movement of Yiddishists in Lithuania were especially refined and high-level, which is why studies of modern intellectual and cultural movements of Yiddishism and Litvaks can help us to understand ourselves in the modernism trajectories of the 20th century. The article analyses the Lithuanian political publicist and essay works which brought by the breakthrough in the history of a dialogue between the two cultures, primarily works by Tomas Venclova and Aleksandras Štromas. At the same time it talks about the current Lithuanian intelligentsia fostering the later and rather post-mortal but still meaningful discovery of the Litvak culture – Irena Veisaitė, Linas Vildžiūnas, Tomas Šernas, Egidijus Aleksandravičius and others.

ISSN0948-8294
Mokslo sritisSociologija / Sociology
Susijusios publikacijosBalsas prieš modernią demonologiją : brėžiant Tomo Venclovos Lietuvos antisemitizmo kritikos žemėlapį / Leonidas Donskis. Žydų kultūra: istorija ir dabartis / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Antanas Andrijauskas. Vilnius: Kronta, 2009. P. 151-172.
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/6030
Atnaujinta2013-04-28 16:20:57
Metrika Peržiūros: 6