LTBesikeičianti informacinių technologijų (IT) mokymo vidurinėje mokykloje situacija neišvengiamai įtakoja jų tolesnių studijų universitete turinį ir metodiką. Panagrinėjus patvirtintas vidurinės mokyklos programas atrodo, kad abiturientai turėtų būti įvaldę pagrindines informatikos sąvokas ir dažniausiai naudojamas IT. Tačiau nors mokinių žinių lygis kyla, jis vis dar nepakankamas, ypač kai jas reikia taikyti konkretiems praktiniams uždaviniams spręsti. Tai patvirtina KTU Informatikos fakultete jau kelerius metus vykdoma moksleivių konkurso rezultatų analizė. Be to, didėja moksleivių žinių diferenciacija, nes išplėstiniame informatikos kurse mokinys turi pasirinkti vieną iš trijų modulių (duomenų bazės, programavimas, hipertekstas ir multimedija). Autorių nuomone ši specializacija yra pernelyg ankstyva, nes po to universitete tenka kartoti daliai studentų žinomus dalykus. Universitetinės studijos skiriasi nuo mokyklinių, nes studentai pasirenka specifinę studijų kryptį. Praktiniai darbai turi ją atitikti, o paskaitos planuotinos taip, kad padėtų studentui suvokti, kurias IT pasirinkti ir pritaikyti sprendžiant savo srities uždavinius. Taigi, autorių nuomone, IT studijos turi būti dalinai specializuotos. Pastaraisiais metais bendrosios IT studijos Lietuvos universitetuose savo turiniu supanašėjo. Gerai besimokantys studentai igyja žinias ir įgūdžius, atitinkančius tarptautinius standartus, pvz., ECDL. Atnaujinta vidurinės mokyklos informatikos ugdymo programa taip pat orientuojama į bazinį ECDL lygį. Taigi, universitetinės bendrosios informatikos studijų programos turi būti nuolat atnaujinamos. Jų tikslas – ugdyti studentus aukštesniu lygiu, kuris būtų pakankamas naujiems produktams specifinėse studijų ir tolesnės veiklos srityse kurti.Kadangi bendras žinių lygis kyla, daugiau dėmesio galima skirti naujų IT objektų projektavimui, t.y., jų struktūros kūrimui ir integruotam įvairių IT priemonių panaudojimui. Šiame procese naudinga taikyti struktūrinio projektavimo principus, aiškinti, kaip pasirinkti vieną iš alternatyvių struktūros variantų ir kaip realizuoti išskirtus tipinius elementus panaudojant įvairias alternatyvias priemones. Mokymo medžiaga turi būti paruošta taip, kad studentas galėtų ją pasirinkti pagal savo poreikius. Taigi, siūloma idiegti „pasirenkamų įrankių krepšelio“ principą. Kadangi didelė dalis studentų mokosi neakivaizdiniu būdu, siūloma sukurti elektroninio mokymosi priemones. Jos ne tik palengvins studijas, bet ir įgalins supaprastinti mokomosios medžiagos atnaujinimą. Be to, sudaromos sąlygos automatizuoti ir unifikuoti žinių kontrolę universitete. Studijų modulių temos priklauso nuo fakultetų pasirinkimo ir ekspertų nuomonės. KTU Informatikos fakulteto dėstytojai paruošė tokią virtualią informatikos modulių mokymosi priemonę. Studijų medžiagą sudaro paskaitų skaidrės, laboratorinių darbų aprašai, savikontrolės klausimai ir žinių patikrinimo testai. Be to, kiekvienam studijų moduliui paruošta po 4 video paskaitas, kurios skirtos studentams neakivaizdininkams. Visa medžiaga pateikta virtualioje mokymosi aplinkoje WebCT.
ENThe article examines update of modules of general IT (Informatics) studies under changes in secondary school programs. It is proposed to create distance-learning courses and use "tools set" principles. It will allow broadening the choice of study subjects and will create possibility for students from different faculties to choose the subjects and realization tools that better meet their needs and fields of studies. The developed materials will be available to all students and staff willing to improve IT skills through distance learning. Tasks and knowledge control will be unified in the whole University. The materials of updated Informatics courses will be presented in a virtual learning environment WebCT, including self-control tasks and tests. This will also be very useful for correspondence students.