Czy Litwa miała wpływ na logistykę krzyżacką w rejonie komturii kłajpedzkiej?
LTStraipsnio pavadinimas yra suformuluotas kaip klausimas: "Ar Lietuva turėjo įtakos kryžiuočių logistikai Klaipėdos komtūrijos rajone?". Tokia problema lyg ir yra minėta atskirose monografijose, tačiau sistemiškai nebuvo nagrinėjama. Į iškeltą probleminį klausimą bandoma atsakyti pasirėmus įvairiais istoriniais šaltiniais: 1252–1525 m. kryžiuočių tarnybine korespondencija, kryžiuočių kelių aprašymais (Die Litauischen Wegeberichte), Marienburgo paiždininkio 1399–1408 m. sąskaitomis ir kitais. Bandoma nustatyti pagrindinius kryžiuočių kelius ir kaip Lietuva, visų pirma, žemaičiai, vokiečiams trukdė laisvai judėti su jais kariaudami. Susisiekimui pietų kryptimi ir su Ragaine svarbiausias kryžiuočiams buvo vandens kelias per Kuršių marias ir Nemunu. Su Marienburgu pagrindinis susisiekimo kelias buvo per Kuršių Neriją sausumos keliu. Vis dėlto lieka neišspręstas klausimas, kuris gi kelias kryžiuočiams buvo svarbiausias ir dažniau naudojamas Klaipėdos komtūrijos teritorijoje susisiekimui su Livonija: sausumos ar jūrinis? Galima teigti, kad Lietuva darė destabilizuojančią įtaką vokiečių susisiekimui. Iki 1409 m. Lietuva pastoviai naikino kryžiuočių infrastruktūrą, ypač aplink Klaipėdą. Efektyviau kontroliuoti rajoną aplink Klaipėdos komtūriją Lietuva galėjo po 1411 m., kai įgijo pakrantės ruožą su Palanga prie Baltijos jūros, iš pradžių laikinai, o nuo 1435 m. įgydama šį ruožą pastoviai. Lietuvos veiksmai privertė kryžiuočius didinti savo jūrų laivyno Klaipėdos uoste pajėgumus, kas galėjo kraštutiniais atvejais pagelbėti jų susisiekimą su Livonija jūriniu keliu.
