Linguistic features of Mirajname texts in manuscripts of the Lithuanian Tatars

LTTotoriai, kurie pradėjo kurtis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse XIV a. pabaigoje, sugebėjo išsaugoti savo tapatybę ir religiją. Vis dėlto dėl tam tikrų priežasčių Lietuvos totoriai negalėjo išsaugoti savo gimtosios kalbos. Lietuvos totoriai prarado kalbą XVI–XVII a., jos vietą užėmė slavų kalbos, vartotos šiame regione. Nors Lietuvos totoriai prarado savo gimtąją kalbą, jie nepamiršo savo musulmoniškos tapatybės ir jautė būtinybę išversti su islamu susijusius tekstus, kad jie tenkintų jų religinius poreikius. Taip susiformavo totorių rankraščių tradicija – arabiškais rašmenimis rašyti islamiški tekstai. Lietuvos totorių rankraščiai skirstomi į keturis tipus: kitabas, tefsiras, chamailas ir tedžvidas. Kitabai ir chamailai yra svarbūs dėl turkų kalbos. Šiuose rankraščiuose, rašytuose arabiškais rašmenimis, maldos, sąvokos ir kai kurios religinės istorijos yra parašytos turkų kalba. Viena tokių istorijų, įrašytų kitabuose turkiškai, yra Miridžname. Turkų literatūroje nuo XIV a. atsirado daug Miridžname variantų. Tačiau šios istorijos atsiradimas Lietuvos totorių rankraščiuose yra įdomus atvejis. Po kiekviena Miridžname teksto eilute kitabuose yra pateiktas vertimas į slavų kalbas. Šiame straipsnyje siekiama analizuoti turkiško Miridžname teksto, aptikto Lietuvos totorių kitabų rankraščiuose, kalbinius bruožus ir šį tekstą lyginti su analogiškais, parašytais senąja Anatolijos turkų kalba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos totoriai; Lithuanian Tatars.

ENTatars, who began to settle in lands of the Grand Duchy of Lithuania at the end of the 14th century, have been able to maintain their identity and religion. However, for some reason, the Lithuanian Tatars were unable to maintain their mother tongue. Lithuanian Tatars lost their language during the 16th and 17th centuries. Its place was taken by Slavic languages, used in this region. Although the Lithuanian Tatars lost their mother tongue, they did not forget their Muslim identity and felt the need to translate texts, related to Islam, so that they would satisfy their religious needs. Thus the tradition of Tatar manuscripts was formed - Islamic texts written in Arabic script. The Lithuanian Tatar manuscripts are divided into four types: Kitab, Tefsir, Chamail and Tadjivid. Kitabs and Chamails are important because of the Turkish language. In the following manuscripts, written in Arabic characters, prayers, and some of the religious stories are written in Turkish. One of these stories included the Turkish kitabs, is Merejem. Turkish literature from the 14th century has resulted in many variations of Merjem. However, the emergence of this history in the manuscripts of Lithuanian Tatars is an interesting case. After each line of Merjem text in kitabs, there is a translation to Slav languages. This article aims to analyse the language features of Turkish Merejem text, that was found in the manuscripts of kitabs of Lithuania Tatars and compare this text to analogous, written in the old Anatolian Turkish.