Distopijos elementų raiška moderniojoje lietuvių prozoje

LTUtopijos ir jos opoziciškos atmainos – distopijos – žanras, nors yra plačiai nagrinėtas pasaulinės kultūros diskurse, lietuvių literatūroje vis dar mažai analizuotas. Straipsnyje keliamas probleminis klausimas, ar galima identifikuoti distopiją lietuvių literatūroje ir jei taip, tai kokio pobūdžio kūriniuose. Keliama hipotezė, kad distopijos elementų raiška pastebima vadinamojoje „paraboliškoje“ lietuvių prozoje. Straipsnio tikslas – išanalizuoti distopijos elementus pasirinktuose kūriniuose: Jurgio Jankaus „Anapus rytojaus“ (1978), Ričardo Gavelio „Vilniaus pokeris“ (1989), Romualdo Lankausko „Užkeiktas miestas“ (1988). Tiriant tekstus, pasitelktas analitinis, interpretacinis ir lyginamasis metodai. Remiamasi hermeneutine metodologija ir egzistencializmo filosofija. Pateikiama, analizuojama ir gretinama ambivalentiška distopiškumo samprata: distopijos kaip žanro (socialinė-istorinė – subordinuota konkrečių istorinių įvykių (mokslo ir technokratijos hegemonijos; totalitarizmo ideologijos) ir bendroji (filosofinė-ontologinė, pagrįsta egzistencializmo idėjomis). Distopijos elementų raiška romanuose atskleidžiama analizuojant naratyvą, chronotopą, veikėjų tapatybę ir elgsenos modelius. Daromos išvados, jog distopija lietuvių literatūroje yra neatsiejama nuo istorinio konteksto, ypatingai reikšminga yra sovietizacijos patirtis. Homo sovieticus ir post homo sovieticus būties problemiškumas reflektuojamas daugumoje lietuvių literatūros distopijų.

ENThe theoretical problems and practical analysis of utopia and its subgenre dystopia are widely known in the global cultural discourse. Nevertheless, these analyses still remains almost terra incognita in the studies of Lithuanian prose. The aim of this article is to analyse and compare the ambivalent elements in these novels: "Vilniaus pokeris" (Vilnius Poker) by R. Gavelis, "Užkeiktas miestas" (The Town under the Spell) by R. Lankauskas, and "Anapus rytojaus" (Beyond Tomorrow) by J. Jankus. This article is based on the hermeneutical methodology and the context of existentialism. The theoretical part of the article "Dystopian World" describes the main sources, features, and polemical issues of genre. The first practical part "The Social-Historical Subordinated Dystopia in Lithuanian Literature" analyses the concrete historical and cultural features of the dystopian genre. The features of ontological-existential dystopia are described in the second practical part of the paper.