XIX a. litvakų muzika : paradigmų kaita

LTXIX a. litvakų muzikos kultūrą ženklino paradigmų kaita. Besikeičiantis istorinis kontekstas lėmė reikšmingus atsinaujinimo procesus, naujų prioritetų formavimąsi, naujai įsavintas muzikinės saviraiškos erdves ir formas. Litvakų muzikos pokyčių ištakos buvo susijusios su Haskalos idėjų sklaida. Haskalos inspiruoti muzikinės raidos procesai apėmė labai įvairias sritis. Atspirties tašku buvo akademine tradicija paremtas muzikinis šveitimas. Ne tik studijos XIX a. besisteigiančiose muzikos mokyklose bei konservatorijose, bet ir saviugda (autodidaktika) žydams tapo dažna profesinių žinių įsavinimo forma. Atsirado muzikos pradžiamoksliai, aiškinantys pagrindinius muzikavimo principus, perteikiantys elementarias muzikines žinias. Du tokie veikalai hebrajų ir jidiš kalbomis - Hirscho Nissano Golombo (1853-1934) Menazzeach baneginoth [Melodijų vadovas] (1883) ir Simrath - Jah. Nuschaoth hatefillah [Giesmė Dievui. Liturginės melodijos] (1885), buvo parengti Vilniuje. XIX a. atvėrė visiškai naują litvakų dvasinių intencijų realizavimo erdvę - meninę veiklą, orientuotą į akademinės muzikos sferą. Pasaulietinė muzika, ilgai nepelnytai nuvertinta ir ignoruota, pagaliau užėmė deramą vietą. Tai buvo pagrindinė XIX a. įvykusių pokyčių žymė. XIX a. litvakų muzikinis paveldas atspindėjo ryškių muzikų, plėtojusių savo veiklą tiek Lietuvoje, tiek toli už jos ribų, kūrybą. Tai Wolfas Ebannas, Leopoldas Godowskis, Maksimilianas Šteinbergas, Alasjolsonas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alas Jolsonas; Haskala Lietuvoje; Leopoldas Godowskis; Lietuvakų muzika; Litvakų muzika XIX a.; Maksimilianas Šteinbergas; Maximilianas Steinbergas; Wolfas Ebannas; 19 amžius; A1 Jolson; Leopold Godowsky; Litvak music history; Maximilian Steinberg; Nineteenth century; Wolf Ebann.

• Muzikologija / Musicology
• Menotyra / Arts