LTStraipsnyje įvairiais aspektais analizuojamos Lietuvos žydų (litvakų) pasaulietinės dailės savitumo ir tradicijų tęstinumo problemos, apžvelgiamas platus su litvakų pasaulietinės tapybos raida, pagrindinėmis jos temomis, motyvais ir stiliaus pokyčiais susijęs problemų laukas. Glaustai aptariami specifiniai XX a. pradžios ir tarpukario nepriklausomybės tarpsnio litvakų dailės bruožai. Pagrindinis dėmesys tekste sutelkiamas į Lietuvoje (nuo pokario iki dabarties) išryškėjusias esmines litvakų tapybos slinktis, žydų bei litvakų kultūros tradicijų perimamumo ir tęstinumo problemas. Iš tuo metu kūrusio litvakų dailininkų srauto išskiriamos trys, autoriaus akimis žvelgiant, ryškiausios skirtingų kartų tautinės tapatybės sklaidos slinktis reprezentuojančios figūros (Savickas, Jacovskis ir Teitelbaumas). Remiantis jų kūrybos sociokultūrinio ir meninio konteksto analize, daromos platesnės hipotezės ir apibendrinimai apie litvakų dailės tradicijų tęstinumą dabartinėje Lietuvoje. Kartu lyginamuoju aspektu glaustai aptariamos šių dailininkų kūrybos ištakos, estetinės nuostatos, meninių vaizdinių sistemos, tapybinio stiliaus bei plastinės kalbos ypatumai, konkretaus laikotarpio, besikeičiančio sociokultūrinio ir meninio konteksto poveikis jų kūrybai.
ENThe goal of the article is to analyze 1) the confluence of cultural particularism and traditionalism in Lithuanian Jewish (Litvak) secular painting; 2) a broad field of issues related to the development of Litvak secular painting: its main themes, motives, and stylistic changes; 3) the specific features of Litvak painting at the beginning of the twentieth century, in the interwar period and thereafter. The main focus is directed to the principal changes in Litvak painting since the beginning of the postwar period in Lithuania all the way to the present day with special emphasis on the problem of the continuity of Jewish and Litvak cultural traditions. Three prolific artists have been singled out as representative of their consecutive generations: Savickas, Jacovskis, and Teitelbaumas. Based on the analysis of the socio-cultural and artistic contexts of their work, wider hypotheses and generalizations are proposed concerning the continuity of Litvak artistic traditions in present-day Lithuania. A comparative discussion is undertaken of these artists' creative sources, aesthetic inspirations, imagery, styles, characteristic plastic expressions, as well as of the impact concrete historical periods, changing socio-cultural, and artistic contexts had made on their creative output.