Žemaitijos gyventojų šeimos ir namų ūkio dydis, tipas ir gyvenimo ciklas XIX a. I pusėje

LTDisertacijoje pristatoma Žemaitijos gyventojų katalikų šeimos ir namų ūkio dydžio, tipo ir gyvenimo ciklo analizė, kuria siekta atsakyti į klausimą, kiek vakarietiškas buvo XIX a. I pusės Žemaitijos gyventojų bajorų, valstiečių ir miestelių gyventojų šeimos ir namų ūkio modelis. Šeimos ir namų ūkio dydžio, tipo ir gyvenimo ciklo detali analizė Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą. Ištirta Žemaitijos gyventojų katalikų populiaciją reprezentuojanti duomenų imtis, kurią sudaro 21112 namų ūkiai ir 31181 šeima, gyvenusi Raseinių, Šiaulių ir Telšių apskrityse 1795–1861 m. Tyrimui atlikti duomenys rinkti iš dvarų inventorių, parapijiečių sąrašų ir revizinių surašymų. Analizė atlikta taikant istorinėje demografijoje įsitvirtinusią Hammel ir Laslett (1974 m.) tipologiją. Atlikus tyrimą nustatyta, kad XIX a. I pusės Žemaitijos gyventojai katalikai priskirtini pereinamajai kultūrinei zonai, nes branduolinių, išplėstinių ir sudėtinių šeimų dalis buvo panaši ir tai buvo būdinga tiek smulkiesiems bajorams, tiek valstiečiams, tiek miestelių gyventojams. Tiesa, tarp bežemių ir mažažemių gyventojų dominavo branduolinė šeima, tad šeimos tipui įtaką darė ne luomas, o santykis su žeme. Aptariamojo laikotarpio pradžioje tarp visų luomų gyventojų dažniausi buvo namų ūkiai be samdinių ir kampininkų. Tačiau artėjant link XIX a. vidurio tarp valstiečių labiausiai buvo paplitę namų ūkiai, kuriuos sudarė branduolinė šeima, samdiniai ir kampininkai, tarp bajorų – branduolinė šeima ir samdiniai, tarp miestelių gyventojų – branduolinė šeima ir kampininkai. Visų luomų šeimoms ir namų ūkiams buvo būdingas panašus gyvenimo ciklas. Pastebėta, kad jauni šeimininkai dažniau gyveno išplėstinėse šeimose, kuriose dar gyveno nevedę broliai ir seserys, taip pat vienas iš pagyvenusių tėvų.Tuo tarpu vyresnio amžiaus šeimininkai dažniau gyveno sudėtinėse šeimose, nes kartu su jais gyveno vedusio vaiko šeima. Artėjant link XIX a. vidurio šeimos mažėjo, bet namų ūkiai didėjo. Reikšminiai žodžiai: Istorinė demografija, šeima, namų ūkis, Žemaitija, XIX a. I pusė.

ENThe doctoral dissertation presents an analysis of the size, type and life cycle of the Catholic family and household of the Samogitian population, which aims to answer the question of how Western the family and household model of the nobles, peasants and town residents of the first half of the 19th century was. A detailed analysis of the size, type and life cycle of the family and life was carried out in Lithuania for the first time. A data sample representing the Catholic population of the Samogitian population was studied, consisting of 21,112 households and 31,181 families living in Raseiniai, Šiauliai and Telšiai counties in 1795–1861. For the study, data were collected from manor inventories, parish lists and revision censuses. The analysis was carried out using the Hammel and Laslett (1974) typology established in historical demography. The study found that the families of Catholic inhabitants of Samogitia in the first half of the 19th century can be attributed to the transitional cultural zone, because the proportion of nuclear, extended and multiple families was similar and this was characteristic of both the petty nobility, the peasants and the inhabitants of the towns. True, the nuclear family dominated among the landless and small-landed inhabitants, so the family type was influenced not by class, but by the relationship to the land. At the beginning of the period in question, households without servants and lodgers were most common among the inhabitants of all classes. However, approaching the middle of the 19th century, households consisting of a nuclear family, servants and lodgers were most common among the peasants, among the nobility - a nuclear family and servants, and among the inhabitants of the towns – a nuclear family and lodgers. Families and households of all classes were characterized by a similar life cycle.It was noticed that young householders more often lived in families in which unmarried brothers and sisters, as well as one of the elderly parents, still lived. Meanwhile, older householders mostly lived in multiple families, as the family of a married child lived with them. Towards the middle of the 19th century, families were decreasing in number, but households were increasing in size. Keywords: historical demography, family, household, Samogitia, first half of 19th century.