Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivybinės upės XVI–XVIII a

LTDisertacijoje tiriamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laivybinių upių tinklas ir jo raida XVI–XVIII a. Kompleksiškai analizuojama upių, kaip vidaus ir tarptautinio susisiekimo arterijų, reikšmė LDK ekonominei, karinei ir komunikacinei sistemai. Remiantis gausiais istoriniais šaltiniais ir istoriografija, nagrinėjama, kaip vandens keliai funkcionavo kaip socio-gamtinė aplinka. Aiškinama termino „laivybinės upės“ sąvoka, aptariamas jų teisinis statusas ir tinklo struktūra, išskiriant keturis pagrindinius baseinus – Nemuno, Dauguvos, Vyslos ir Dniepro – bei jų jungtis su jūrų uostais (Karaliaučiumi, Ryga, Gdansku, Juodąja jūra). Analizuojami ekonominiai ir geografiniai veiksniai, lėmę prekybos srautų kryptis, bei hidrologiniai ypatumai – sezoniškumas, vandens lygio svyravimai, gamtinės ir antropogeninės kliūtys laivybai. Daug dėmesio skiriama upių vagų valymo ir kanalų kasimo iniciatyvoms, atskleidžiančioms valstybės ir privačių asmenų pastangas modernizuoti vandens kelius. Išsamiai nagrinėjami įgyvendinti projektai – Nemuno ir Dauguvos valymo darbai, Oginskio ir Muchaveco (Karališkojo) kanalų statybos. Taip pat tiriama upių infrastruktūra – uostai, prieplaukos, su jais susiję pastatai, laivų statyklos ir muitinės. Tyrimas sistemingai atskleidžia LDK laivybinių upių tinklo raidą XVI–XVIII a., jungiant teisinius, ekonominius, socialinius, technologinius ir hidrografinius aspektus. Reikšminiai žodžiai: istorinė geografija, susisiekimo istorija, laivyba.

ENThe dissertation examines the network of navigable rivers in the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and its development from the 16th to the 18th century. It analyses rivers as key arteries of inland transport and their role in the GDL’s economic, military, and communication systems. Drawing on extensive archival sources and historiography, the study investigates the functioning of waterways, conceptualizing rivers as socio-natural environments. The term “navigable rivers” is defined, their legal status and network structure discussed, distinguishing four main basins—the Nemunas, Daugava, Vistula, and Dnieper—and their connections with maritime ports (Königsberg, Riga, Gdańsk, and the Black Sea). The research discusses economic and geographical factors shaping trade flows, as well as hydrological features such as seasonality, water level fluctuations, and obstacles to navigation. It also considers riverbed cleaning and canal construction efforts. Implemented projects—such as the cleaning of the Nemunas and Daugava rivers and the construction of the Ogiński and Mukhavets (Royal) canals—are analyzed in detail. Finally, it examines river infrastructure—ports, wharfs, shipyards, and customs offices. The study systematically reconstructs the GDL’s navigable river network and its evolution in the 16th–18th centuries, integrating legal, economic, social, technological, and hydrographic aspects. Keywords: historical geography, history of transportation, shipping.