Праблема лакалізацыі Аршанскай бітвы 1514 г
LTIstorikai jau seniai domisi 1514 m. prie Oršos įvykusiu Lietuvos ir Maskvos Didžiųjų Kunigaikštysčių kariuomenių mūšiu. Dar XVIII–XIX a. jį ėmė tyrinėti Rusijos istorikai. Tačiau niekas iš jų nemėgino nustatyti tikslios šio mūšio vietos. XIX a. pabaigos – XXI a. pradžios tyrinėtojai pradėjo rimčiau nagrinėti šią problemą, tačiau jų darbuose pateikiami skirtingi Oršos mūšio planai. Pastaruoju metu itin intensyvi polemika dėl šio mūšio vietos vyksta tarp rusų ir lenkų istorikų. Todėl mūšio vietos lokalizavimas iki šiol išlieka svarbi problema. Šiame straipsnyje ji tiriama apžvelgiant Oršos mūšio tyrinėtojų publikuotus planus ir analizuojant mūšio istorijai svarbų šaltinį – nežinomo autoriaus paveikslą „Mūšis prie Oršos“. Galima konstatuoti, kad kol kas nė vienas Oršos mūšio tyrinėtojas deramai neatsižvelgė į spėjamos mūšio vietovės topografines ypatybes (ypač Dniepro upės ir jos intakų padėtį), netyrinėjo vietinės mikrotoponimikos, neatlikinėjo archeologinių lauko tyrimų. Todėl kai kurių tyrinėtojų sudaryti mūšio planai gerokai nutolę nuo realybės. Be to, nežinomo autoriaus paveikslas „Mūšis prie Oršos“ daugelio tyrinėtojų klaidingai interpretuojamas. Dažnai pamirštama, kad iki šių dienų išlikęs ne visas paveikslas, o tik jo fragmentas. Bent jau kol kas galima teigti, kad labiausiai realistiškas yra rusų karo istorijos tyrinėtojo Mikolajaus Galicino 1878 m. publikuotas Oršos mūšio planas. Tačiau norint tiksliau lokalizuoti šio mūšio vietą, būtina atlikti detalius kompleksinius lauko tyrimus teritorijoje tarp Oršos ir Dubrovnos.
