Kauniečių kilmės Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-1795 m.

LDB
RinkinysMokslo publikacijos / Scientific publications
Publikacijos rūšisStraipsnis / Article
KalbaLietuvių kalba / Lithuanian
AntraštėKauniečių kilmės Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-1795 m
Kita antraštėVilnius new town dwellers of Kaunas origin in 1661-1795
AutoriaiUrbanavičius, Agnius
LeidinyjeKauno istorijos metraštis . 2006, 7, p. 23-41
PastabosLDB Open.
Reikšminiai žodžiai
LTKaunas; Vilnius; Miestiečiai
Santrauka / Anotacija

LTStraipsnyje nagrinėjamas Kaune gimusių asmenų priėmimas į miesto teisę Vilniuje XVII a. antrojoje pusėje ir XVIII a. Pagrindiniai tiriami klausimai yra šie: naujųjų miestiečių priesaikų chronologija ir dinamika, naujųjų miestiečių profesinė sudėtis, šios sudėties pokyčiai, taip pat aiškinamasi, kokią dalį tarp visų Vilniaus naujųjų miestiečių sudarė kilusieji iš Kauno. Tiriant migracijos intensyvumą atskleista, kad iš Kauno kilusių naujųjų miestiečių priesaikų chronologija ir dinamika daugiausia sutapo su viso naujųjų miestiečių skaičiaus svyravimais; intensyviausia migracija iš Kauno į Vilnių vyko XVII a. antrojoje pusėje ir XVIII a. pabaigoje, ją nulėmė gerėjančios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir jos sostinės Vilniaus ūkinės ir demografinės plėtros sąlygos; palyginus Vilniaus naujųjų miestiečių iš įvairių miestų skaičių, naujieji miestiečiai iš Kauno užėmė vidurinę vietą. Aiškinantis iš Kauno kilusių Vilniaus naujųjų miestiečių profesinę sudėtį, pastebėta: absoliuti dauguma jų buvo amatininkai, tik vienas asmuo atstovavo laisvosioms profesijoms; amatininkai buvo susiję su keturiolikos pavadinimų amatais. Aptartos profesinės sudėties kitimo tendencijos: XVII a. antrojoje pusėje iš Kauno kilę Vilniaus naujieji miestiečiai atstovavo dešimties pavadinimų amatams, o XVIII a. ši įvairovė sumažėjo iki šešių amatų, kartu menkstant ir migrantų iš Kauno į Vilnių skaičiui; audėjai vyravo ir XVII a. antrojoje pusėje, ir XVIII a. [Iš leidinio]

ENThe article deals with acceptance of Kaunas-born individuals to the city law in Vilnius in the second half of the 17th century and the 18th century. Main issues under investigation are as follows: the chronology and dynamics of the oaths of the new town dwellers, a professional composition of town dwellers, changes in this composition; it is elucidates what share those who were from Kaunas took among the new town dwellers of Vilnius. In investigating intensity of migration it was revealed that the chronology and dynamics of the oaths of the new town dwellers who came from Kaunas mainly coincided with the fluctuations in the total number of the new town dwellers; the most intensive migration from Kaunas to Vilnius occurred in the second half of the 17th and at the end of the 18th century. It was determined by the improving economic and demographic conditions of the Grand Duchy of Lithuania and its capital Vilnius. When investigating the professional composition of Vilnius new town dwellers from Kaunas the following was observed: the absolute majority of them were craftsmen, only one person represented free professions; craftsmen were related to fourteen names of crafts. Tendencies of a change in the professional composition were discussed: in the second part of the 17th century Vilnius new dwellers from Kaunas represented ten names of crafts, and in the 18th century this diversity decreased to six crafts, with the number of migrants from Kaunas to Vilnius decreasing at the same time; weavers prevailed in the second half of the 17th and in the 18th century.

ISSN1822-2617
Mokslo sritisIstorija / History
Nuoroda į įrašą https://www.lituanistika.lt/content/5990
Atnaujinta2018-12-17 11:48:28
Metrika Peržiūros: 10    Atsisiuntimai: 3