LDK ir totorių santykiai katalikų bažnyčios akimis XV a.: prielaidos ir poveikis

LTNet prieš oficialiai priimant lotyniškąjį krikštą 1387 m., Lietuvos priešai šalį apibūdindavo kaip krikščioniškojo pasaulio užribį, apjuostą pagonių, atskalūnų ir totorių. XV-XVi a. Lietuvoje šiomis pasaulio pakraščio klišėmis buvo išmokta naudotis, mutandis mutatis, išgaunant naudą, kuomet buvo siekia paramos iš vakaru krikščioniškojo pasaulio kovose su Maskva ir totoriais. XV a. totorių faktorius buvo puiki prielaida siekiant gauti religinių malonių tiek didžiojo kunigaikščio, tiek ir Bažnyčios hierarchą interesų srityje, kadangi galų gale jiems buvo būtina tokia parama. Pajamos iš bažnytinių mokesčių buvo nukreiptos} valdovo iždą, siekiant atstatyti bažnyčias ir pilis, sugriautas po totorių puolimų. Totorių puolimai taip pat buvo įamžinami ir viešuosiuose architektūros paminkluose. Musulmonų ordų įsiveržimas nulėmė Lucko vyskupų rezidencijos perkėlimą į Palenkė po 1452 m., о 1482 m. Maskvos ir totorių sąjungai sugriovus Kijevą, Kazimieras Jogailaitis siekė įtakoti antiosmaniikos politikos kryptį Romos kurijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dominikonai; Dvasinės malonės; Katalikų Bažnyčia; Krymo chanatas; LDK, totoriai, katalikų bažnyčia, popiežius, XV-XVI a; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Pranciškonai; Stačiatikiai; Totoriai; Catholic Church; Crimean Khanate; Dominicans; Franciscans; GDL, tatars, Catholic church, pope, XV-XVI c; Orthodox; Spiritual grace; Tatars.

ENEven before her official conversion to Christianity in the Latin Rite in 1387 Lithuania was defined by her enemies as a land on the edge of Christendom, surrounded by pagan, Schismatic and Tatar foes. During the fifteenth and sixteenth centuries Lithuanians themselves used these religio-geographical cliches to their own benefit, claiming support from western Christians in their fight against Muscovy and the Tatars. During the fifteenth century the Tatars were both grounds for obtaining religious favours for the realm and for grand-ducal and ecclesiastical officials, and also a real factor leading to a need for such subventions. Income from Church taxes was diverted to help rebuild churches and castles destroyed by the Tatars. Tatar attacks were commemorated in public architecture and most clearly attacks by these Muslim hordes forced the bishops of Lutsk to reside in Podlasie after 1452 and the destruction of Kiev in 1482 by Muscovy's Tatar allies influenced Casimir IV's anti-Ottoman policy in the papal Curia. [From the publication]