Lietuva Haličo-Voluinės kunigaikštystės užsienio politikoje paskutiniais Danieliaus Romanovičiaus valdymo metais

LTStraipsnyje nagrinėjami Haličo-Voluinės kunigaikščių Romanovičių santykiai su Lietuvos valdovu Mindaugu nuo XIII a. 6-ojo dešimtmečio pabaigos iki 1264 m. Pagrindinis dėmesys buvo sutelktas į 1259 ir 1262 m. konfliktus. Autorius daro išvada, jog Danieliaus Romanovičiaus žygis į Valkovyską 1259 m. buvo organizuotas siekiant persekioti Vaišelgą ir Tautvilą, tam jog būtų išlaisvintas jo sūnus Romanas, taip pat tikintis neišleisti Volkovysko kunigaikščio iš savosios įtakos sferos. Autoriaus nuomone, 1262 m. konfliktas kilos Romanovičiams siekiant susigrąžinti įtaka Juodojoje Rusioje. Antilietuviškos politikos vektoriumi laikytinas ir Romanovičių sąjungų sudarymas su Černigovo kunigaikščiu Andriejumi ir Briansko kunigaikščiu Romanu.

ENThe relationship of the Galician-Volynian Romanovichs with the Lithuanian ruler Mendovg from the late 1250s to 1264 are overlooked in the article. The main attention is paid to the conflicts of 1259 and 1262. The author concludes that the campaign of Daniel Romanovich on Volbvysk in 1259 was organized with the purpose of prosecuting of Voishelk and Tovtivil, release of Roman and driven by the desire to prevent the output of the Volkovyskii Prince from the influence of the Russian king. According to the author, during the conflict in 1262 the main objective, pursued by Romanowich, was returning of the Black Russia to their control. Anti-Lithuanian policy also explains the alliances of Romanovichs with the Chernigiv Prince Andrew and the Bryansk Prince Roman.