In Vilnius: Lithuanian "la Belle Epoque" and the birth of Polish constructivism

LTParibių kultūros nepagrįstai išskiriamos, o sovietinės literatūros ir meno avangardas dažnai traktuojamas kaip daugiau ar mažiau izoliuotas reiškinys. Vis dėlto konstruktyvizmo ar sintetizmo kryptys – savitas Vidurio ir Rytų Europos reiškinys, kurį daugeliu aspektu nulėmė meno raida Habsburgų imperijoje ir menininkų kontaktai su avangardizmo kūrėjais. Vienas svarbių besiformuojančio Vilniaus avangardo etapų buvo 1909 m. surengta paroda „Trikampis“. Viena įspūdingiausių tarptautinio ekspresionizmo figūrų – Marianna Werewkina. Kai daugelis Lietuvos modernistų išvyko iš Vilniaus dėl polonizacijos, Ferdinandas Ruščicas kaip Vilniaus universiteto dailės fakulteto atstovas užmezgė ryšius su 1917 m. Krokuvoje įkurta menininkų formalistų grupe (Z. Pronaszku, S. Kubickiu ir kitais). F. Ruščicas tapo žymiu Lietuvos avangardo menininku, kurio kūrybinę veiklą tęsė Vytautas Kairiūkštis, savo kūryboje susiejęs ankstyvojo prancūzų kubizmo, orfizmo ir suprematizmo bruožus su naujomis rusų avangardo idėjomis. Jo kūryba žavėjo lenkų menininką Władysławą Strzemińskį ir rusų-lenkų-latvių dailininkę Katarzyną Kobro, kurie tapo lenkų konstruktyvizmo atstovais. Didelio atgarsio Lietuvoje sulaukė aplink K. Binkį susibūrę menininkai (W. Strzemiński, K. Kobro ir V. Kairiūkštis), 1923 m. surengę parodą Corso kino teatre Vilniuje. Paroda paskatino Varšuvoje dailininkus susiburti į grupę Blok. Parodoje dalyvavę dailininkai tikriausiai nežinojo apie dadaizmo raidą Berlyne, tačiau jų kūryba pasižymėjo dadaizmo bruožais. Parodą galima vadinti pirmąja lenkiško konstruktyvizmo manifestacija Lietuvoje.