[Making and breaking of Soviet Lithuania : memory and modernity in the wake of war]

LTRecenzijoje aptariama Violetos Davoliūtės knyga „Sovietų Lietuvos kūrėjai ir griovėjai: atmintis ir modernybė po Antrojo pasaulinio karo“. Pažymima, kad monogafijoje parodoma, kaip gyventojų praradimai per Antrąjį pasaulinį karą veikė Sovietų Lietuvos kultūrą ir visuomenę. Pažymima, kad knygoje analizuojamas trauminių įvykių - Holokausto, tremčių, kolektyvizacijos - poveikis sovietinės Lietuvos visuomenės ir kultūros raidai ir 1930-ųjų metų kartos vaidmuo šiuose procesuose. Pažymima, kad kalbindama sovietinės kultūrinės inteligentijos atstovus Justiną Marcinkevičių, Algimantą Baltakį, Alfonsą Maldonį, Marcelijų Martinaitį, Tomą Venclovą, nagrinėdama atsiminimus, spaudą, grožinę literatūrą ir kitus šaltinius, autorė atskleidžia sovietinės Lietuvos kultūrinę panoramą. Konstatuojama, kad knyga padalinta į aštuonis skyrius, tačiau pagrindiniai tyrimo objektai – Just. Marcinkevičius, A. Maldonis, A. Baltakis - pirmą kartą pasirodo tik ketvirtajame skyriuje, taip sukurdami asimetrijos įspūdį. Teigiama, kad nors autorė yra ne pirmoji tyrinėtoja, kuri ėmė nagrinėti sovietinės Lietuvos elito literatūrą, jos įžvalgos ir teorinės prieigos laikytinos pavykusia socialinės ir kultūros istorijos kombinacija, o tyrimo metodai itin inovatyvūs. Recenzentė pažymi, kad nors knygoje nepavyko išvengti nedidelių netikslumų, darbas yra itin aktualus, jo pagrindinės idėjos provokuojančios ir inspiruojančios. Reziumuojama, kad knyga kaip viena iš nedaugelio publikacijų anglų kalba apie Sovietų Lietuvos kultūrą tinkama naudoti ir universitetuose kaip mokymo priemonė.