Napoleon, Bialowieza Forest and the last bison from Transylvania
LTStraipsnyje tyrinėjama stumbrų populiacijos istorija Vidurio ir Rytų Europoje. Stumbrų populiacija pradėjo nykti nuo XVI a., o XVIII a. daugiausia jų gyveno Belovežo girioje. XIX a. šia gyvūnų rūšimi itin domėjosi gamtininkai, kurie rašė apie stumbrų buveines, rengė mokslines ekspedicijas ir lankėsi Belovežo girioje, kuri nuo 1975 m. priklausė Rusijos imperijai. Daugelis gamtos muziejų ir kolekcijų svajojo turėti stumbro eksponatą. Napoleono karų metu Europoje buvo konfiskuojami gamtininkų rinkiniai. Į Prancūziją atvežta pavyzdžių iš įvairių šalių, tarp kurių buvo stumbro iš Vienos skeletas, kurio kilmės vieta iki šiol apgaubta paslaptimis. Prancūzų zoologas ir geologas Marcel de Serres (1783–1862) leidosi į keletą mokslinių kelionių ir parengė daugybę publikacijų apie stumbrus. Jis tyrinėjo stumbro iš Vienos rinkinio istoriją. Remdamasis istoriniais šaltiniais ir ekspedicijų medžiaga, jis aprašė stumbrų buveines Transilvanijoje ir Lietuvoje, paminėdamas ir Belovežo sengirią. Stumbrų anatomiją ir istoriją taip pat tyrinėjo prancūzų zoologas Georges Cuvier (1739–1862), kurio aprašymais rėmėsi XIX a. gamtos žodynai. Vis dėlto vieno garsiausių zoologijos pavyzdžių istorija tebėra neatskleista. Stumbro iš Vienos kolekcijos kilmės vieta iki šiol nėra žinoma. Atsižvelgiant į prieštaringą istorinę informaciją, straipsnio autorius daro išvadą, kad Vienos stumbras galėjo būti kilęs iš Belovežo girios.
