Формы прилагательного как средство выражения категории определенности

LTKnygoje nagrinėjama viena iš sudėtingiausių slavų kalbų istorijoje problemų – paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių funkcionavimas tekste. Pagrindinis dėmesys skiriamas būdvardžių formų funkcijoms, kognityvinio ir komunikatyvinio apibrėžtumo tipologijai nustatyti ir tirti. Lyginant dabartinės lietuvių ir bažnytinės slavų kalbos paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių, reiškiančių apibrėžtumo ir neapibrėžtumo sąvokas, funkcionavimą, autorė bando paaiškinti, kuo grindžiama skirtinga paprastųjų ir įvardžiuotinių būdvardžių formų raida rusų ir lietuvių kalbose. Remiantis M.I.Aliochinos, I.I.Revzino, V.Gladrovo, A.D.Šmeliovo darbais buvo sudaryta pagrindinių apibrėžtumo ir neapibrėžtumo reikšmių klasifikacija, kuria remiantis ir buvo analizuojami pavyzdžiai. Buvo analizuojamas vienas rašytinis paminklas – Успенский сборник (Uspenskij kodeksas – toliau UK). Kontekste išnagrinėtos visos Uspenskij kodekse užfiksuotos 1235-ių būdvardžių paprastosios ir įvardžiuotinės formos. UK tekstų analizė leidžia kalbėti apie svarbius įvardžiuotinių formų fonetinius pakitimus. Seniausių nepatyrusių asimiliacijos formų nevartojama. Vyrauja patyrusios asimiliaciją formos, kurių didžiąją dalį sudaro dar kontrakcijos nepatyrusios fleksijo.Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Apibrėžtumo kategorija; Neapibrėžtumo kategorija; Bažnytinė slavų kalba; Uspenskij kodeksas; Adjective; Category of definiteness; Categorty of indefiniteness; Church Slavonic; Uspensky Codex.

ENThe book analyses one of the most complex problems in the history of Slavic languages – functioning of simple and pronominal adjectives in a text. It focuses on functions of adjective forms to establish and study typology of cognitive and communicative certainty. By comparing the functioning of simple and pronominal adjectives meaning certainty and uncertainty in modern Lithuanian and Slavic church language, the author tries to explain the grounds of different development of simple and pronominal adjective forms in Russian and Lithuanian. Work by Aliokhina, Revzin, Gladrov and Shmeliov were used as the basis for compiling a classification of the main meanings of certainty and uncertainty used to analyse examples. One written monument – Успенский сборник (Uspensky Code – hereinafter UC) was analysed. All simple and pronominal forms of 1,235 adjectives documented in the Uspensky Code were analysed in the context. Analysis of the UC texts allows speaking about important phonetic changes in pronominal forms. The oldest forms having undergone no assimilation are not used. The text is dominated by forms having undergone assimilation with the majority being flexions not contracted yet.