Nuosavybės teisių atkūrimas: Lietuvos patirtis

LT1940 m. birželio 15 d. Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, be kita ko, buvo [vykdyta visuotinė žemės, bankų, stambiosios pramonės įmonių, kito turto nacionalizacija. Todėl 1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiajai Tarybai-Atkuriamajam Seimui priėmus aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, taip pat kilus pamatinius teisės aktus ir taip atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kartu -privačios nuosavybės teisės institutą, atsirado ir poreikis ginti pažeistas nuosavybės teises - būtinybė atkurti turėtas nuosavybės teises. Aukščiausioji Taryba, pripažinusi nuosavybės teisių tęstinumą ir jų atkūrimą, sukūrė pagrindą vykdyti ne visišką, t. y. ne restitutio in integrum, o ribotą restituciją. Taip sudarytos prielaidos atkurti pažeistas nuosavybės teises tik įstatyme nustatytomis sąlygomis ir tvarka, inter alia sudarytos prielaidos įstatymais įtvirtinti tokį reguliavimą, pagal kurį nuosavybės teisės atkuriamos ne visiems buvusiems savininkams ar kitiems asmenims, turintiems teisę jas atkurti, taip pat ne į visą išlikusį buvusiems savininkams priklausiusį nekilnojamąjį turtą, ne bet kokiu pageidaujamu būdu ir tik laikantis įstatyme nustatytų atitinkamų privalomų veiksmų susijusių su kreipimusi dėl nuosavybės teisių atkūrimo, atlikimo terminų. Specialus ad hoc nuosavybės teisių atkūrimo reguliavimas, kuriuo įstatymo lygmeniu buvo įtvirtinti pagrindiniai restitucijos principai, nustatytas, be kita ko, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme (toliau-Atkūrimo įstatymas).- specialiame teisės akte, turinčiame ribotą reguliavimo dalyką, taikomą ribotą laiką ir apibrėžtai asmenų grupei. Nustatytas specialus restitucijos teisinis reguliavimas buvo ne kartą keičiamas ir (arba) papildomas, ypač dažnai - Atkūrimo įstatymas. Būtent dėl šios priežasties, taip pat dėl reguliuojamų teisinių santykių specifikos Atkūrimo įstatymo ir kitų restitucijai reguliuoti skirtų teisės aktų nuostatos ne kartą buvo konstitucinės kontrolės objektas, todėl atskleidžiant pagrindinius restitucijos principus svarbu atsižvelgti ir į Konstitucinio Teismo oficialiosios restitucijos doktrinos nuostatas. Pažymėtina, kad nors konstitucinė restitucijos doktrina plati, jos pagrindu yra atliktos teisinio reguliavimo pataisos ir papildymai, Lietuvoje dar 1991 m. prasidėjęs nuosavybės teisių atkūrimo procesas nėra pasibaigęs, o restitucijos procesą reguliuojančios nuoskilos vis dar neretai tampa konstitucinės kontrolės objektu. Be to, praėjus daugiau nei 20 melų nuo restitucijos proceso pradžios restitucijos teisinis reguliavimas vis dar yra keičiamas ir papildomas, o tai iš dalies taip pat turi Įtakos nuosavybės teisiu atkūrimo proceso trukmei. Taigi, nors įstatymų leidėjas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją įstatymu nustatyti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygas ir tvarką, nustatė specialų restitucijai reguliuoti skirtą teisinį reguliavimą, o Konstitucinis Teismas suformavo plačią konstitucinę piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo doktriną, nuosavybės teisių atkūrimas užsitęsė ir galutinis šio proceso pabaigos terminas nėra aiškus.