Konstitucinio teismo aktų, kaip teisės šaltinių, konstitucinės doktrinos bruožai

LT1992 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas - esminis veibnys, nulėmęs ir lemiantis visos teisės sistemos ir teisės šaltinių doktrinos raidą. Konstitucinio Teismo aktai, kuriuose formuojama oficialioji konstitucinė doktrina, - svarbus konstitucijos teisės šaltinis. Konstitucinės doktrinos plėtojimas atskleidžiant naujus konstitucinio reguliavimo aspektus, inter alia įvairių konstitucinių nuostatų turini, jų tarpusavio sąsajas, konstitucinių vertybių sąrangą, konstitucinio teisinio reguliavimo, kaip vienos visumos, esmę, negali būti vertinamas kaip baigtinis procesas. Konstitucinis Teismas suformavo oficialaus Konstitucijos aiškinimo reinterpretavimo doktriną, kurioje išskyrė Konstitucinio Teisino doktrinos galimo reinterpretavimo pagrindus ir atvejus, kada reinterpretavimas negalimas. Formuoti ir reinterpretuoti konstitucinę doktriną - išimtinė Konstitucinio Teismo kompetencija, ją įgyvendinant negali būti iškreipiama Konstitucijoje įtvirtinta vertybių sistema, paneigiama Konstitucijos viršenybė teisės sistemoje. Konstitucinio Teismo aktų galiojimas laiko požiūriu - itin sudėtingas klausimas, kol kas konstitucinėje doktrinoje yra išryškinti tik tam tikri jo elementai, o platesniu mastu pripažinti retroaktyvų šių aktų galiojimą - svarbus žingsnis plečiant konstitucingumo kontrolės ribas. Neabejotina, kad Konstitucinio Teismo aktų galia nukreipiama į ateitį. Tačiau Konstitucinis Teismas išskyrė išimtinius atvejus, kai teisės aktai, pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negalioja nuo jų priėmimo, t. y. retroaklyviai. [...].

ENThe adoption of the Constitution of the Republic of Lithuania of 25 October 1992 is an essential factor that has determined the development of the entire legal system and of the doctrine of sources of law. The acts of the Constitutional Court in which the official constitutional doctrine is formed are an important source of the law of the Constitution. The development of the constitutional doctrine should not be assessed as a finite process: during the development of the constitutional doctrine new aspects of the constitutional regulation, inter alia the content of various constitutional provisions, their interrelation, the structure of constitutional values and the essence of the constitutional legal regulation in its entirety, are continually disclosed. The Constitutional Court has formulated the official doctrine of reinterpretation of the Constitution, in which it pointed out the grounds of possible reinterpretation of the doctrine of the Constitutional Court and the situations where reinterpretation is not allowed. The formation and reinterpretation of the constitutional doctrine is exclusive competence of the Constitutional Court. In the course of the implementation of this competence, the system of values consolidated in the Constitution must not be distorted, nor may the superiority of the Constitution in the legal system be denied.The points in time when acts of the Constitutional Court are valid is a very complex issue and, so far, the constitutional doctrine has brought to light only some elements of this problem. In case the retroactive validity of those acts is recognised, it will be an important step towards a wider constitutionality control. It goes without saying, the power of Constitutional Court acts is prospective. However, the Constitutional Court has distinguished some exceptional cases where the legal acts that are recognised as unconstitutional are invalid from the moment of their adoption, i.e. they are invalid retroactively. It attributed the unconstitutional acts that deny the most important constitutional values or overrule the power of an act of the Constitutional Court to such exceptional cases. The Constitutional Court has formulated the vacatio legis doctrine that must be applied to the entry into force (application) of laws when they affect certain essential interests of persons and create a new legal situation to the requirements of which they those persons must adapt themselves. As regards the recognition of the vacatio legis principle, as a possible requirement applicable to the entry into force of Constitutional Court acts, there arise complex issues of the postponement of the entry into force of Constitutional Court rulings and new aspects of the sources of the law of the Constitution have also come to light.