Komunikacija ir autokomunikacija Maironio lyrikoje

LTMaironio lyrikoje išskiriami du komunikacijos modeliai: heterokomunikacija („AŠ“–„TU“) ir autokomunikacija („AŠ“ –„AŠ“). Heterokomunikacinis „MES“–„JŪS“ modelis vyrauja Maironio oratorinėje poezijoje. Asmeninėje lyrikoje pokalbio partneriai keičiasi vaidmenimis, o pranešimą modeliuoja ritminiai-muzikiniai išraiškos ir turinio paralelizmai. Sintagminės garsų konfigūracijos koreliuoja su leksine semantika. „Mišriesiems“ Maironio metrams ritminio įvairumo suteikia silabikos ir silabotonikos sąveika. Ekstatiniai Maironio ritmai kuria nekasdieniško, iš kitur ateinančio kalbėjimo įspūdį.

ENThe paper focuses on two models of communication in Maironis' lyric poetry: heterocommunication (I–YOU) and autocommunication (I–I). In Maironis' personal lyric poetry, the enunciator and enunciatee take turns in dialogue, and the message is shaped by the rhythmical-musical parallelisms of the expression and the content. The syntagmatic configurations of sounds correlate with the lexical semantics. By moving away from syllabic towards syllabo-tonic versification, Maironis reformed Lithuanian poetic discourse. He reduced the unexpectedness at the metrics level, thus actualizing the optional prosodic elements and enhancing the unexpectedness of the rhythm. The mixed meters of Maironis are rhythmically enriched by the interaction between the syllabic and syllabo-tonic versification. The extatic rhythms produce the impression of an extraordinary, external voice.