Nelė Mazalaitė: pasakojimo ypatumai : disertacija

LTDisertacija skirta rašytojos Nelės Mazalaitės kūrybos aktualizavimui. Darbas aprėpia iš esmės visą rašytojos kūrybą ir yra orientuotas į literatūros istoriją. Mazalaitės pasakojimo ypatumai disertacijoje aptariami skirtingais rakursais – teorinės sampratos, biografijos, žanrinių modelių, stiliaus. Tiriant Mazalaitės pasakojimo ypatumus, atskleidžiamos sąsajos tarp asmens ir kūrybos, analizuojamos novelių, legendų, romanų pasakojimo ypatybės, erdvės ir laiko struktūros, išskiriami moteriškosios poetikos bruožai, ryškinamas Mazalaitės stiliaus savitumas. Mazalaitės prozos tekstai orientuojasi į XX amžiaus pirmaisiais dešimtmečiais išryškėjusias žanrines struktūras. Kintančius pasakojimo būdus lėmė kokybiniai pokyčiai tarpukario literatūroje: jie siejami ir su naujos moterų rašytojų bangos pasirodymu. Novelės suklestėjimas trečiame-ketvirtame dešimtmečiuose, feministinio romano populiarėjimas, taip pat akivaizdi skandinavų bei oriento įtaka neoromantikų kūrybai lėmė svarbesnes Mazalaitės temines ir prasmines linijas. Lietuvių literatūroje Mazalaitė įsijungia į Šatrijos Raganos pradėtą, Igno Šeiniaus tęstą pasakojimo būdą, grindžiamą spontaniškumu, lyriškumu, subjektyvumu. Šios rašytojos proza, susiformavusi romantizmo, impresionizmo ir moderniojo romantizmo (neoromatizmo) sankirtose, tematiškai ir stilistiškai žymi subjektyviojo, kamerinio pasakojimo liniją, susijusią ir su moterų kūrybos ypatumais. Darbe pasitelkta gausi archyvinė medžiaga praskleidžia ir kitų kūrėjų gyvenimus, sutankina tarpukario ir egzodo literatūros istorijos vaizdinį. [Iš leidinio]

ENThis dissertation thesis explores writings of Nelė Mazalaitė. The work follows all the writings of this author and is geared towards history of literature. Specific features of Mazalaitė’s story-telling are discusses in the thesis from different perspectives: theoretical conception, biography, genre models, style. In researching Mazalaitė’s writings, the author reveals connections between the person and creative work, analyzes specific narrative features of short stories, legends, novels, and highlights unique style developed by Mazalaitė. Mazalaitė’s prose texts follow genre structures that emerged in the first decades of the 20th century. Changing story-telling approaches were determined by qualitative changes in the inter-war literature: they are also linked to the appearance of new wave of female writers. Flourishing of short story genre in 1920s and 1930s, growing popularity of feminist novels as well as the influence of Scandinavian and Oriental authors on works of neo-Romantics determined key themes and meanings of Mazalaitė’s works. Within the tradition of Lithuanian literature, Mazalaitė joins the narrative approach developed by Šatrijos Ragana, continued by Ignas Šeinius, one based on spontaneity, lyricism, and subjectivism. The prose of this writer, developed at the crossroads between Romanticism, Impressionism, and modern Romanticism, in both – its thematic and stylistic terms marks the line of subjective, chamber story-telling, also linked to specific features of female writings. The work employs rich archival material shedding light on lives of other writers, breathing intensity into the image of inter-war and exile literary history.