LTJ. R. R. Tolkieno ir M. K. Čiurlionio kūrybos lyginimas iš pradžių gali pasirodyti keistas. Kas bendro tarp lietuvių tapytojo ir kompozitoriaus, kūrusio prieš Pirmąjį pasaulinį karą bei 1892–1973 m. gyvenusio anglų rašytojo, kurio kūryba sulaukė pripažinimo po Antrojo pasaulinio karo, o didesnio žinomumo – nuo šeštojo dešimtmečio vidurio? Vis dėlto požiūris į abiejų menininkų kūrybą buvo atnaujintas XX a. 8 dešimtmetyje. Stebino Kauno muziejuje eksponuojami Čiurlionio paveikslai ir Tolkieno legenda, perteikta ir prancūzų kalba. Šio straipsnio autoriaus kelionėje šie du atradimai buvo asmeninės bičiulystės vaisius, susiejęs mįslingą dailininko ir „Žiedų valdovo“ kūrybą. Lyginamojo tyrimo metu atsiskleidė dvasinė giminystė, kuri sieja dvi visatos vizijas, išreikštas Čiurlionio ir Tolkieno kūriniuose. Šią giminystę paaiškina laiko dvasia ir dvasinių ryšių fenomenas, kuris sieja skirtingus XIX ir XX a. laikotarpius ir skirtingų kultūrų menininkus. Dvasinė giminystė susijusi su istorija ir transistorija. Tolkienas buvo ne tik rašytojas ir poetas, bet ir dailininkas. Jis pats iliustravo kai kuriuos savo literatūros kūrinius. Šiuolaikinės Tolkieno kūrinių iliustracijos atspindi įsivaizduojamus pasaulius, kuriuose galima įžvelgti sąsajų su Čiurlionio kūryba. Straipsnyje analizuojama keletas pavyzdžių, atskleidžiančių mitologinių vaizdinių giminingumą. Šių vizionierių kūrybos ryšius paaiškina ne įtakos, o bendras siekis pasipriešinti pozityvistinėms nuostatoms ir fizikiniam determinizmui.