LTMonografijoje, paremtoje autorės disertacija, daugiausia dėmesio skiriama Turkijos karų vaizdavimo Lenkijos-Lietuvos bajorų kultūroje klausimams. Analizuojama Turkijos karų Rytų Vidurio Europoje kultūrinės atminties prigimtis, naudojant šaltinius ir literatūrą, kurie retai buvo naudojami ankstesniuose tyrimuose. Pagrindinis dėmesys skiriamas Žolkievskių, Sobieskių ir Radvilų šeimoms, tačiau į diskusiją įtraukiamos ir kitos tuometinės aristokratų šeimos, lyginant jas su Šventosios Romos imperijos bajorais ir jų politine bei kultūrine veikla. Knygą sudaro keturi skyriai, įžanga, išvados, išsami bibliografija, iliustracijos ir 24 lentelės. Daugiausia dėmesio skiriama osmanų materialiosios kultūros perėmimui Jono III Sobieskio iniciatyva. Aprašoma Žovkvos recidencinė pilis - Stanislovo Žolkievskio ir jo giminės gynybiniai rūmai, pažymint, kad jie išsaugoti taip, tarsi jis ten būtų gyvenęs vakar. Sobieskis užsakė paveikslų, kuriose vaizduojamos jo paties pergalės prieš osmanus ir totorius, soduose pastatė turkišką pirtį ir įsakė pilies vidų papuošti osmanų tekstinės gaminiais ir daugybe osmanų ginklų. Nagrinėjamas Radvilų giminės atliktas Turkijos karų įamžinimas, itin akcentuojant naują skulptūrų kolekciją, kurioje dominavo ir Janas III Sobieskis, ir Stanislovas Žolkievskis, taip pat pažymimi dekonstruoti asmeniniai Sobieskio ir Žolkievskio kambariai Žovkvos pilyje. Karų su Turkija trofėjai, osmanų ginkluotė, susijusi su Sobieskiu ir Žolkievskiu, buvo viešai eksponuojami Nesvyžiaus Dievo Kūno bažnyčioje. Pabaigoje pateikiamas tokios kultūrinės atminties įamžinimo apibendrinimas, ieškoma jo bendresnės prasmės.