LTInformacinėje žinių visuomenėje mokinių fizinis pasyvumas, sėdimas gyvenimo būdas įgavo globalias formas ir tapo aktualia Lietuvos mokinių ugdymo problema. Tyrimo tikslas – ištirti sporto pedagogų naudojamus fizinio pasyvumo redukcijos būdus mokykloje ir šeimoje. Tyrime buvo taikyti mokslinės literatūros ir dokumentų analizės, apklausos raštu, statistinės duomenų analizės metodai. Tyrime dalyvavo 136 kūno kultūros mokytojai, dirbantys bendrojo ugdymo mokyklose iš penkių Lietuvos miestų ir rajonų, tyrimui atrinktų patogiosios atrankos būdu. Anketinės apklausos duomenų analizė atskleidė, kad svarbiais nesportuojančių vaikų fizinio pasyvumo redukavimo būdais mokytojai nurodė: skatinti mokinius lankyti sporto būrelius (labai svarbu – 47,8%, svarbu – 52,2%), sporto treniruotes (atitinkamai 40,9% ir 54,5%), ugdyti gebėjimą savarankiškai mankštintis (atitinkamai 43,3% ir 56,7%). Paaiškėjo mokytojų nuomonė, jog berniukų ir mergaičių sportavimo motyvai nėra adekvatūs, todėl ugdant negalima taikyti jiems vienodus aktyvinimo būdus. Sporto pedagogų nuomone, mokiniai kūno kultūros pamokose turėtų giliai ir išsamiai pažinti fizinį aktyvumą, įgyti žinių apie jo įtaką sveikatai, aktyvų laisvalaikį, naudojimąsi informacinėmis sistemomis ir reflektuoti savo patirtį, kad žinios nebūtų deklaratyvios. Nūdienos mokinių gyvenime veiksmingi fizinio pasyvumo redukavimo būdai yra sporto būrelių mokykloje ir sporto treniruočių lankymas, dalyvavimas mokyklinėse varžybose, olimpinėse ir sveikatos dienose bei kituose sporto renginiuose. Svarbu didinti kūno kultūros pamokų patrauklumą, ugdyti gebėjimus savarankiškai mankštintis, gerinti mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą.Jaunesni mokytojai labiau norėtų, kad būtų vykdomos atskiros kūno kultūros pamokos specialiosios grupės mokiniams (χ²=7,019, df=6, p=0,030), o fizinio pasyvumo problemą padėtų spręsti dažniau organizuojamos įvairios FA akcijos mokykloje (χ²=9,291, df=24, p=0,026). Vyresni mokytojai daugiau galimybių mato padidinti vaikų FA dažniau organizuojant mokyklines varžybas ir kitus sporto renginius (χ²=6,580, df=2, p=0,037), gerinant mokytojų ir tėvų bendradarbiavimą (χ²=6,127, df=18, p=0,047), bei organizuojant mokykloje olimpines dienas (χ²=7,832, df=8, p=0,020).
ENIn informational society of knowledge, physical inactivity and sedentary lifestyle has gained global forms and has become an urgent Lithuanian students’ education problem. The aim of the research is to investigate ways of physical inability reduction used by physical education teachers at school and in the family. The following investigation methods: analysis of scientific literature and documents, the survey in written form, and statistical analysis of data were used. 136 physical education teachers from general education schools of 5 Lithuanian cities and regions took part in the research. According to sports teachers‘ view, in PE lessons students should deeply and exhaustively perceive physical activity as a component of healthy life, to acquire the knowledge about the influence of physical activity on health, active leisure time, about the use of information systems. The most important sporting motives of girls and boys do not always coincide. It is important to increase the lessons‘ attractivness, develop the abilities to individually exercise, to improve teacher-parent cooperation. Today, in student life, the attendance of sports groups at school and sports trainings, participation in school competitions, Olympic and Health Days and other sports events are effective ways of reducing physical inactivity.