LTKnygą Kristijonas Donelaitis (1714–1780): tarp teologijos ir poezijos“ sudaro penkios dalys. Pirmojoje dalyje „Tolminkiemio kunigo gyvenimas ir veikla“ autorius atskleidžia pagrindinius K. Donelaičio gyvenimo faktus, pomėgius, dvasininko veiklą, santykius su vyresnybe, aprašo Tolminkiemio pastoriaus priesakus jo veiklos perėmėjui, taip pat Tolminkiemio vietovės išgarsėjimą, tapsmą muziejumi. Antrojoje dalyje „Donelaitis Karaliaučiaus šimtmečio kontekste: teologijos istorijos paskaitos“ nušviečiamas religinis politinis ir socialinis istorinis kontekstas, aptariama Prūsijos valstybės ir bažnyčios bei Rytų Prūsijos situacija pirmoje XVIII a. pusėje. Šios dalies atskiruose skyriuose nagrinėjamas pietizmo fenomenas, pietistinio judėjimo Karaliaučiuje plitimas ir jo priešininkų, taip pat tikėjimo ir proto prieštaros klausimai. Pietizmo laikotarpiui Karaliaučiuje skirtoje trečiojoje dalyje aptariamos politinės, istorinės, socialinės sąlygos, sukūrusios palankią aplinką pietizmo fenomenui šiame regione atsirasti ir sustiprėti. Ketvirtoje knygos dalyje „Dievas–gamta–protas: išmintingai demonstruojamas pamaldumas“ autorius grįžta prie K. Donelaičio – kunigo ir kūrėjo – temos, atskleisdamas K. Donelaičio požiūrį į žmonių elgesio panašumus, nepriklausomai nuo jų kilmės ir socialinio statuso visuomenėje, ir su tuo susijusius kultūrinius, ekonominius, etninius ir moralinius veiksnius. Paskutinėje dalyje „Epilogas: tik dykos kalbos?“ remiantis paties K. Donelaičio žodžiais pateikiamas ir K. Donelaičio požiūris į savo paties darbą, ir knygos autoriaus idėjų kvintescencija.