LTRecenzijoje aptariama Vytauto Žalio knyga „Lietuvos diplomatijos istorija. Pažymima, kad bet kokios šalies diplomatijos istorija, apimanti ilgesnį laikotarpį, jau savaime nusipelno dėmesio. Atskleidžiama, kad autorius yra ir istorikas, ir diplomatas, rezidavęs daugelyje šalių ir kaip diplomatas turėjęs lengvesnę prieigą prie Londono, Berlyno, Maskvos, Rygos ir Vilniaus .užsienio reikalų ministerijos archyvų. Pažymima, kad autorius neapsiriboja vien diplomatinių procesų fiksavimu, bet vertina diplomatinius žingsnius iš dabarties perspektyvų. Recenzentas pažymi, kad savo recenziją kreips į tai, kas susiję su Lietuvos ir Vokietijos santykiais. Atskleidžiama, kad geri laikotarpio santykiai su Vokietija leido Lietuvai lengvai inkorporuoti Klaipėdos kraštą. Tačiau vėliau atskleidžiama, kad į Lietuvos ir Vokietijos ginčą dėl Klaipėdos krašto buvo įtraukti visi didžiosios politikos Europoje žaidėjai, todėl tai buvo ne dvišalė, o tarptautinio masto problema. Ši aplinkybė, beje, bent jau tarptautinės bendrijos akyse, Klaipėdos bylą iš esmės skyrė nuo Lietuvos ir Lenkijos ginčo dėl Vilniaus. Konstatuojama, kad antrasis tomas iš esmės skirtas Lietuvos ir Vokietijos santykiams, taip pat ir Klaipėdos problemai analizuoti. Pažymima, kad daug dėmesio skiriama Augustino Voldemaro politikai, aptariama S. Lozoraičio, V. Sidzikausko, P. Klimo veikla. Pažymima, kad recenzuojami knygos tomai yra didelis ir vertingas indėlis į lietuvių istoriografiją, praturtinęs ją naujais ryškiais faktais. .