Abschied vom Lagerleben Litauische Kriegsflüchtlinge in Deutschland 1950–1960
LTDarbe aptariama lietuvių karo pabėgėlių situacija Vokietijoje 1950-1960 metais. Pabrėžiama, kad tuo metu karo aukas imta laikyti tiesiog benamiais užsieniečiais. Atskleidžiama, kad aptariamuoju metu vyko pabėgėlių integracija į Vokietijos ekonominį ir socialinį gyvenimą, pamažu buvo panaikintos pabėgėlių stovyklos, buvo statomi būstai. Konstatuojama, kad seni, ligoti, nedarbingi žmonės buvo įtraukti į Vokietijos socialinės apsaugos sistemą, o darbingi – įtraukti į darbo rinką. Konstatuojama, kad Pasaulio lietuvių bendruomenės Vokietijos krašto valdybai vienas svarbiausių uždavinių buvo išlaikyti tautinę sąmonę. Tam buvo kuriamos lietuviškos mokyklos, pradėta rengti vaikų ir jaunimo vasaros stovyklas. Aptariamas lietuviškos gimnazijos kūrimasis, pagrindiniai uždaviniai. Pažymima, kad tuometiniam Vokietijoje likusiam jaunimui sava gimnazija buvo vienintelė galimybė pasiekti aukštesnįjį mokslą, nes jų tėvai kaip užsieniečiai, priklausė silpniausiai visuomenės socialinei grupei. Aptariamos kultūrinės organizacijos, spauda, bažnytinės lietuvių pabėgėlių organizacijos ir jų santykiai su Vokietijos religinėmis bendruomenėmis. Konstatuojama, kad kadangi daugumos pabėgėlių materialinė padėtis buvo sunki, imta steigti savipagalbos organizacijas, kurių tikslas buvo suteikti paramą ligoniams, senyviems žmonėms, vaikams, ypač našlaičiams, studentams, neturintiems gyvenamojo būsto ar darbo žmonėms. Reziumuojama, kad socialinė pabėgėlių padėtis 1950-1960 m. netapo geresnė.
