LTM. K. Čiurlionio muzika greta tipiškų muzikos komponavimo priemonių pasižymi keletu tik jai būdingų teksto bruožų, kurie tarsi nėra patys reikšmingiausi, bet atskleidžia giluminius teksto formavimosi principus ne tik Čiurlionio, bet ir kitų menininkų kūrybiniame procese. Tai meninės muzikinės minties struktūrinė išraiška, užsimezgantys teksto struktūriniai ryšiai tarp atskirų kompozicijų ir net tarp skirtingų meno šakų (Čiurlionio muzikos, dailės ir literatūrinės kūrybos), muzikinio teksto simetrija, grafinis (vizualinis) muzikinio teksto rezultatas, unikalus multimeninės raiškos žodynas ir su juo susijusi garsų simbolika, galiausiai paties teksto neužbaigtumas (non finito principas) bei nematerializuoti (neužrašyti) muzikos tekstai. Šie bruožai, pranešimo autoriaus nuomone, yra išskirtiniai, atskleidžiantys unikalias Čiurlionio muzikinių tekstų savybes, kurios savo ruožtu leidžia geriau suprasti muzikinio teksto formavimosi dėsningumus.