Les Voyages de Joseph Maximilien Cajetan, Baron de Wiklinskÿ (1769-1783)

LTStraipsnio autorius, tyrinėdamas Europos kolonijinės architektūros istoriją, 1996 m. Carnegie bibliotekoje Mauricijuje atrado Josepho Maximilieno Cajetano Wiklinsky’io kelionių rankraštį. Nepublikuoti pasakojimai paskatino rekonstruoti šio jauno riterio istoriją. Straipsnyje neketinama išspręsti šią asmenybę gaubiančias mįsles ar atskleisti, kaip tas rankraštis, kurio beveik identiškas egzempliorius yra saugomas Korniko mieste Lenkijoje, pateko į Mauricijaus salą. Žinoma, kad trečiasis egzempliorius sudegė karo metais. Rankraščio kopiją 1942 m. padarė lenkų kelionių istorikas Bolesławas Olszewicz’ius. Rekonstruodamas šio keliautojo istoriją, straipsnio autorius siekia atskleisti išskirtinio veikėjo asmenybę. Kelionių istorijos liudija apie jo aistrą keliauti, smalsumą ir taiklius pastebėjimus, kurie tiksliai reprezentuoja tai, kas vyko tuo laikotarpiu. Rankraščio turinį interpretuoti padėjo archyvuose saugomi šio keliautojo laiškai. 1774–1783 metų susirašinėjimai atveria platesnį kontekstą ir leidžia giliau analizuoti rankraštyje perteiktus pasakojimus, kurie buvo skirti Prancūzijos karaliui. Maximilienas Cajetanas savo istorijomis apie įvykius rytinėse ar vakarinėse kolonijose, siekė pelnyti karaliaus malonę. Korespondencija papildo archyvinius dokumentus apie jo šeimos istoriją ir kario karjerą Prancūzijos kolonijose. Susirašinėjimai su ministrais, valdžios institucijoms ir žymiais asmenimis atspindi šio keliautojo idealus, priklausymą prancūzų ir lenkų kultūroms bei Apšvietos mentalitetą.