Correspondance bilingue de Franciszka Urszula Radziwillowa: entre le cœur et la raison

LTKunigaikštienė Pranciška Uršulė Radvilienė (1705–1753) – lenkų kalba rašiusi didikė, žinoma kaip eiliuotų laiškų, dramų ir teatro spektaklių autorė. Beveik visą savo gyvenimą ji praleido Nesvyžiaus dvare. Jos veikla – gerai ištirta Lenkijos ir Baltarusijos kultūrų kontekste. Nedaugelis tyrinėtojų atkreipia dėmesį, kad ji rašė ir lenkų, ir prancūzų kalbomis. Laiškuose, saugomuose Lenkijos, Prancūzijos ir Baltarusijos archyvuose, kunigaikštienė neretai derina lenkų ir prancūzų kalbas. Straipsnyje nagrinėjama dviejų kalbų vartojimo praktika. Siekiama atsakyti į klausimus: ar tai – sentimentalus poreikis, ar – šeimos tradicija? Ar kalbų derinimas atliko reikšmingą vaidmenį kultūrinės ir mokslinės aplinkos formavime? Ar galima moterį, visą gyvenimą praleidusią namuose, vadinti erudite? Straipsnyje tyrinėjami 1725–1727 m. kunigaikštienės rašyti laiškai, esantys Lenkų bibliotekoje Paryžiuje. Jos pagrindiniai korespondentai – vyras Mykolas Kazimieras Radvila ir anyta Ona Kotryna Radvilienė. Laiškai nusipelno gilesnio tyrimo, juos svarbu palyginti su 1732 m. Nesvyžiaus dvare parašytu rankraščiu (saugomu Čartoriskių bibliotekoje Krokuvoje), kuriame daug rašoma apie moralę ir religiją. Dvikalbė kunigaikštienės korespondencija atskleidžia jos interesų sritis, apimančias širdies ir proto plotmes. Prancūzų kalba ji siekė išreikšti jausmus, juos apmąstyti ir tobulėti. Prancūzų kalba – pagrindinis jos raktas į literatūros, religijos ir filosofijos pasaulį.