LTXIX a. pradžioje du iškilūs gamtininkai Georges Cuvier (1769–1832) ir Louis Henri Bojanus (1776–1827) bendravo laiškais, sujungdami Paryžių su Vilniumi. Abu mokslininkai gyveno užsienyje ir tik vėliau sulaukė tarptautinio pripažinimo. Išlikę laiškai skatina gilintis į šių dviejų asmenybių, kurios įdėjo didelį indėlį į modernios gamtos istorijos raidą, ryšius. Straipsnyje aptariamos mokslininkų biografijos, mokslinių interesų sritys ir publikacijose atsiskleidę idėjų mainai bei konfrontacijos. Taip pat analizuojami šių mokslininkų korespondencijos fragmentai. Abu gamtininkai buvo kilę iš kilmingų šeimų ir įgiję puikų universitetinį išsilavinimą bei įsitvirtinę Prancūzijos ir Vokietijos mokslo bendruomenėje. Vis dėlto laiškai liudija, kad ir Paryžiuje gyvenusiam G. Cuvier, ir Vilniuje gyvenusiam L. H. Bojanus buvo sudėtinga pelnyti amžininkų pripažinimą. G. Cuvier buvo svetimšalis Paryžiuje, todėl jam buvo sunku įveiki intelektualinį atotrūkį. Panašiai susiklostė ir L. H. Bojanus likimas, kurio ryšiai su senosios jėzuitų akademijos profesoriais buvo sudėtingi, ypač turint omenyje lenkiškos dvasios sklaidą universitete ir rektoriaus A. Sniadeckio neigiamą požiūrį į užsienio profesorius. Nepaisant panašaus išsilavinimo ir intelektualinio kelio, mokslininkų įsitikinimai išsiskyrė. G. Cuvier tikėjo rūšių tvirtumu, o L. H. Bojanus skleidė evoliucionizmo idėjas. Laiškai atskleidžia daugiau faktų apie skirtingą mokslinių atradimų interpretaciją.