De Guettard à Bory Saint-Vincent: la Lituanie et la Pologne dans la correspondance et les notes des naturalistes français

LTXVIII a. Abiejų Tautų Respublika (ATR) buvo viena didžiausių Europos valstybių. Įvairios gyvūnų rūšys, kurios prancūzams atrodė egzotiškos, buvo natūrali šalies faunos dalis. Stumbras, briedis, lūšis, lokys, šeškas, voverė ir kiti gyvūnai, paplitę Lietuvos ir Lenkijos teritorijoje, buvo gana reti Prancūzijoje, todėl itin domino gamtininkus. Greta mokslinių tyrimų sklido ir fantastiškos istorijos apie Lenkijos ir Lietuvos gamtą bei gyvūnus. Mokslinis smalsumas taip pat nebuvo vienintelė priežastis domėtis gamta – jį skatino Prancūzijos administracijos strateginiai interesai šalyje, susiję su gamtinių išteklių panaudojimu. Straipsnyje analizuojama archyvuose saugoma prancūzų gamtininkų Jeano Etienne’o Guettard’o (1715–1786) ir Bory de Saint-Vincent’o (1778–1846) korespondencija, kurioje nusakomi gamtininkų kelionių tikslai, moksliniai siekiai, ekonominiai interesai. Vienas svarbiausių siekių buvo aprašyti mažai pažįstamo krašto gamtą. – fauną, florą, geologijos ir metereologijos duomenis. Laiškai atskleidžia, kad prancūzų gamtininkai domėjosi gintaru, kanapių, linų, rugių ir kviečių pasėliais, midaus gamyba, miško vaisių panaudojimu, medžio anglies gamyba ir daugybe kitų sričių. Gyvūnai buvo išskirtinė gamtininkų susirašinėjimo tema. J. E. Giliberto atlikti stumbrų stebėjimai – reikšmingas šio rūšies gyvūnų tyrimų etapas, skatinęs kitų mokslininkų susidomėjimą. Prancūzijos gamtininkai liudijo apie ATR nuosmukį, siekdami aprašyti gamtos savitumą ir senąsias tradicijas bei papročius. Gamtininkų užrašai ir laiškai yra istorikams vertingas informacijos šaltinis.