L’impossible carrière d’un orientaliste à travers la correspondance d’Aleksander Chodźko

LTAleksandras Chodzka (1804–1891) – poetas, kalbininkas ir diplomatas, kurio specializacija buvo Rytų ir slavų kalbos bei orientalistinė literatūra. Jis buvo artimas Adomo Mickevičiaus draugas, kuris užtikrino jam vietą Slavų kalbų ir literatūros katedroje Collège de France. Prancūzijos bibliotekose ir archyvuose atrasti A. Chodzka laiškai leidžia giliau analizuoti jo intelektualinį kelią. Itin reikšmingos jo diskusijos su George’u Sandu ir Edgaru Quinet. 1830 m. baigęs filologijos studijas Vilniuje ir Rytų kalbų studijas Peterburge, A. Chodzka buvo išsiųstas kaip Rusijos diplomatas į Persiją. 1841 m. atostogų metu A. Chodzka aplankė Europą, o 1842 m. apsigyveno Paryžiuje. 1844 m. jis baigė diplomato karjerą, siekdamas užmegzti ryšius su Paryžiaus orientalistais. Tuo metu jis parašė keletą laiškų įtakingiems asmenims, išreikšdamas norą dėstyti Rytų kalbas Collège de France. Būdamas penkiasdešimt trejų A. Chodzka pradėjo dėstyti slavų literatūrą, tačiau paskyrimo į šią vietą išvadoje pagrįstai teigiama, kad jo publikacijos buvo labai kuklios. Tikėtina, kad darbą jis gavo už bendradarbiavimą su Prancūzijos diplomatais. Buvęs Rusijos diplomatas parašė kūrinį, kuriame karininkams pateikiama informacija apie Rytų tautų papročius ir tradicijas. Tai – prieštaringai orientalistų sluoksniuose vertinta knyga, kuri padalino akademinę visuomenę į priešingas stovyklas, tačiau autoriui sutiekė populiarumo.