Considérations de Jean-Jacques Rousseau sur le gouvernement de la République Polono-Lituanienne

LTLietuvių istoriografija buvo suformuota po Pirmojo pasaulinio karo. Po ilgų okupacijos metų reikėjo sukurti modernią visuomenę ir valstybę, išryškinti lietuviškos tapatybės ypatumus. Šią būtinybę lydėjo istorinių tyrimų apribojimas, nes dauguma temų buvo traktuojamos iš nacionalizmo perspektyvos. Tuo metu dar buvo gyva carinės Rusijos suformuota samprata apie Abiejų Tautų Respubliką (ATR). XVIII a. gyvavo monarchija, tačiau bajorija aktyviai dalyvavo valstybės valdyme ir gyveno demokratinėmis sąlygomis. Nuomonės apie valstybės valdymo modelį tuo metu išsiskyrė. Sudėtingų istorinių įvykių kontekste ATR grafas Mykolas Vielhorskis kreipėsi į du žymius intelektualus – J. J. Rousseau ir G. Bonnot de Mablym – prašydamas jų patarimo, kaip reformuoti ATR valdymą. Abu filosofai pateikė savo pasiūlymus. Straipsnyje aptariami J. J. Rousseau apmąstymai apie ATR ateitį, kuriuos filosofas išdėstė savo veikale 1770–1771 m. J. J. Rousseau aptarė įvairias valstybės gyvenimo sritis (administravimą, socialinę santvarką, švietimą ir kt.), kurias siūlė reformuoti. Vis dėlto jis neatsižvelgė į kaimyninių šalių politiką. Filosofas buvo ištikimas respublikos idėjoms ir laisvės principams. Kai kurios jo siūlytos idėjos buvo gana utopiškos, o kai kurias pavyko įgyvendinti (1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija). Jo pasiūlymai dėl modernaus ir demokratiško valstybės valdymo, valdžios paskirstymo, tapatumo išsaugojimo ir švietimo reformų buvo pagrįsti, tačiau likimas nelėmė jų įgyvendinti.