А.Ф. Гильфердинг и литовская кириллица : о роли ученого в русификации балтийских языков

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Rusų kalba / Russian
Title:
А.Ф. Гильфердинг и литовская кириллица: о роли ученого в русификации балтийских языков
Alternative Title:
А. Hilferdingas ir lietuviška kirilika: apie mokslininko vaidmenį rusifikuojant baltų kalbas
In the Book:
Baltai ir slavai: dvasinių kultūrų sankirtos. Vilnius: Versmė, 2014. P. 142-161
Keywords:
LT
Aleksandras Hilferdingas; Lenkija (Poland); Lietuva (Lithuania); Baltų kalbos / Baltic languages; Kultūrinė asimiliacija / Cultural assimilation.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje abejojama dėl istoriografijoje plačiai paplitusio požiūrio, kad kirikos įvedimo lietuvių ir Vitebsko latvių (latgalių) kalboms 1864 m. iniciatorius buvo žinomas rusų slavistas A. Hilferdingas. Svarus šią nuomonę pagrindžiantis argumentas buvo mokslininko priklausymas slavofilams, jo antilenkiškos (tiksliau, antišlėktiškos) nuostatos, visuomenei pristatyta Šiaurės Vakarų krašto depolonizacijos programa, taip pat lietuvių kalbai pritaikytas kirilinis raidynas. Vis dėlto, ištyrusi paties Hilferdingo darbus, nagrinėjamos problemos šaltinius, taip pat ktų mokslininkų veikalus apie lietuvių ir latgalių kalbų raidyno pakeitimą, straipsnio autorė priėjo prie išvados, kad spėjimai apie jo vadovaujamą vaidmenį reformuojant lietuvių ir latgalių raidyno grafiką yra gerokai perdėti. Raidyno pakeitimas neatitiko jo pirminės lietuvybės plėtros regione programos. Palaikydamas baltų kalbų kirilizaciją Hilferdingas rėmėsi savo lietuvių kolegų nuomone; be to, didelę įtaką jam darė po 1863 m. sukilimo Rusijos imperijoje sustiprėjusios slavofiliškos ir rusofiliškos nuotaikos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); Sukilimas, 1863-1864 (Lenkijos ir Lietuvos sukilimas; Sausio sukilimas; January Uprising); A. Hilferdingas; A.F.Hilferdingas; Generalgubernatorius Muravjovas; Kilirizacija; Latgalių kalba; Prievartinis kirilikos įvedimas; Rusifikacija; Rusijos imperijos rusifikavimo politika; Slavianofilai; Slavofilai; 1863-1864; A. F. Hilferding; A. Hilferdingas; Count Muravyov-Vilenski; Cyrillization; Forcible introduction of Cyrillic; January Uprising; Latgalian language; Russification; Russification policy of the Russian Empire; Slavianophiles; Slavofilism.

ENThe article doubts the widespread attitude of historiography that the introduction of the Cyrillic alphabet in Lithuanian and Vitebsk Latvian (Latgalian) languages in 1864 was initiated by a famous Russian Slavic researcher A. Hilferding. The reasoning behind this opinion was the scientist's belonging to the Slavophiles, his anti-Polish (more precisely anti-noblemen) provisions, the North-West Regional depolonization program, as well as the Cyrillic alphabet that was adapted to the Lithuanian language. However, the author of this article examined Hilferding's works, the sources of the examined problem, also, papers of other scientists about the change of Lithuanian and Latgalian alphabet and reached a conclusion that assumptions about his leading role while reforming the graphics of Lithuanian and Latgalian alphabets are highly exaggerated. The change of the alphabet did not match his initial program of development of Lithuanian culture. Hilferding supported the popularization of Cyrillic alphabet in Baltic languages and based it on the opinion of his Lithuanian colleges; also, he was influenced by the strengthened position of Slavic and Russian languages after the 1863 uprising in the Russian empire.

ISBN:
9789955589990
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/59338
Updated:
2021-02-20 12:43:39
Metrics:
Views: 33
Export: