Рассказы о Большом Змее в Литве и в Забайкалье (Король змей и Полоз): опыт сопоставительного анализа сюжетики

LTDidžioji gyvatė, Caras, Karalius arba Žemės šeimininkas - vienas iš nedaugelio liaudies mitologijos personažų, būdingų beveik visoms etninėms baltų ir slavų pasaulio tradicijoms. Vienydamas pasakišką ir realų pradus jis traukia klausytojus, todėl pasakojimus apie jį iki šiol galima išgirsti Rusijos, Lietuvos kaimo vietovėse ir kituose rytų slavų bei baltų kraštuose. Lietuviška medžiaga apie Gyvačių karalių, taip pat ir šiuolaikinė, ypač reprezentatyvi, nes išsaugo archajiškiausius šio mitologinio personažo vaizdinius. Rusų mitologiniai pasakojimai, taip pat ir užrašytieji Altajuje ir Užbaikalėje, turi stebėtinų turinio sutapimų su lietuviškomis istorijomis apie susitikimą su Didžiąja gyvate. Apgyvendindami Sibirą rusai iš europinės Rusijos dalies atsinešė ir šio personažo sampratą, tačiau vietinės šio regiono tautos turėjo apie jį savo pasakojimų ir padavimų. Nustatyti motyvus, kurie galėjo būti pasiskolinti Sibire, galima tik iš vietinių gyventojų užrašytus tekstus gretinant su mitologiniais kitų baltų ir slavų tradicijų pasakojimais. Atliktas turimos medžiagos tyrimas leidžia spėti, kad Sibiro rusų pasakojimuose apie Didžiąją gyvate be vien baltams ir slavams iš seno būdingų motyvų, esama ir paimtų iš tungūzų bei buriatų, galbūt net iš kinų.

ENThe big snake, Tsar, King or Landlord - one of a few characters from folk mythology that are common to almost all ethnic Baltic and Slav world traditions. It unites the fairy tale and real rudiments and this way attracts listeners. That is why it is still possible to hear stories about it in places in Russia, Lithuania and other Eastern Slavic lands. Lithuanian material about the King of snakes, including the modern one, is representative because it keeps the archaic images of this mythological creature alive. Russian mythological stories, including the ones that were written in Altay and Baikal regions, have content similarities with the Lithuanian stories about meeting the Big snake. While inhabiting the Siberia, Russians brought over the concept of this character from the European part of Russia, but the local nations of this region already had their own stories about it. It is possible to determine the motives that could have been borrowed in Siberia only by comparing the writings of local inhabitants with the mythological stories of other Baltic and Slavic traditions. A carried-out study suggests that the stories from Siberian Russians about the Big snake have motives not only from Baltic and Slavic nations, but also from the Tungus, Buryats, maybe even from the Chinese.