Inheritance and secondary similarities in the iflectional morphology of Baltic and Slavic

LTStraipsnyje nagrinėjamos apibrėžtumo kategorijai randantis susidariusios dvigubos būdvardžių kaitybos formos. Vien tik specialiu būdvardžio galūnių rinkiniu reiškiama apibrėžtumo kategorija tipologijos požiūriu yra retas reiškinys. Saviti apibrėžtumo raiškos modeliai iš enklitinio santykinio įvardžio kilusiomis linksnių formomis baltų ir slavų kalbose yra beveik tokie patys. Vis dėlto esama ir aiškių skirtumų, kurie neleidžia kaitybinėmis galūnėmis reiškiamo apibrėžtumo laikyti bendra šių kalbų priešistorės kategorija. Pagaliau, ypatinga apibrėžiamųjų būdvardžių kaityba būdinga ir kitai indoeuropiečių kalbų šakai Centrinėje Europoje - germanų kalboms, kuriose apibrėžtumas reiškiamas visiškai kitaip. Straipsnyje parodoma, kad kaitybinę baltų ir slavų kalbų apibrėžtumo kategoriją geriausia aiškinti kaip ryšių su senosiomis germanų kalbų tarmėmis paveiktą gramatinimo reiškinį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Gramatikalizacija; Gramatinimas; Istorinė kalbotyra; Istorinė lingvistika; Kaitybinė morfologija; Kalbų kontaktai; Adjective; Grammaticalisation; Grammaticalization; Historical linguistics; Inflectional morphology; Language contact.

ENThe paper deals with the doubling in the adjective inflection of Baltic and Slavic due to emergence of the category of definiteness. The category of definiteness encoded exclusively by a special set of adjectival inflections is a typologically uncommon feature. The particular patterns of encoding definiteness in Baltic and Slavic by case-forms of a cliticised relative pronoun are virtually identical. At the same time, clear differences between Baltic and Slavic preclude a reconstruction of inflectionally encoded definiteness for the common prehistory of the languages. Finally, a special definite inflection of adjectives is known from a further Indo-European branch of Central Europe, i.e. Germanic, where the definiteness is encoded in an entirely different way. The paper shows, that the inflectional category of definiteness in Baltic and Slavic is best explained as having arisen by grammaticalisation due to contact with ancient Germanic dialects. [From the publication]