LTPlačiai suprantamas tekstas yra vienintelė priemonė kalbai perduoti iš kartos į kartą. Taigi būtent tekstas turi sudaryti lingvistinės rekonstrukcijos ir kalbos istorijos pagrindą. Suprantama, ir teksto istorija, ir atkuriami teksto fragmentai (kuriuos iš dalies galima datuoti) yra diachroniškai vieningos kalbos sistemos variantų atspindžiai. Kalbos sistema iš naujo įprasminama, joje vyksta formalių bei semantinių ypatybių poslinkiai. Tokiomis pažiūromis grindžiamas paieškas įkūnijo V. Toporovo mintis apie etimologijos daugialypiškumą. Etimologijos daugialypiškumo teorija iki šiol nebaigta kurti, tačiau V. Toporovo metodika leidžia: 1) remiantis visais daugialypiais ryšiais išaiškinti atskiro žodžio vietą tam tikro meto kalbos leksinėje sistemoje; 2) nustatyti pačios sistemos pokyčius kalbos raidoje, įskaitant ryšius tarp etimologiškai giminiškų leksemų ir nuo konteksto priklausančius konvergencijos reiškinius, sudarančius sąlygas liaudies etimologijos perprasminimui.