Ąžuolas baltų kultuose
LTLietuvių ir kitų baltų tradicijose ąžuolas dažnai sutinkamas tiek tautosakoje, tiek su juo siejamuose papročiuose, tiek liudijimuose apie senąją religiją. Kai kada jo vietą nesunkiai gali užimti koks nors kitas medis; dainose "ąžuolėlis" lengvai gali virsti "berželiu" ir t.t. Vis dėlto ąžuolai nesyk ne tik išskiriami iš kitų medžių, bet ir pasirodo ištisų, labai sudėtingų įvaizdžių kompleksų centre: tokia vieta negali būti atsitiktinė. Šiame straipsnelyje ąžuolas mus domins ne tik kaip mitologinis įvaizdis, o daugiau kaip religinių kultų realija. Mėginsime panagrinėti, kaip jis funkcionavo kulte ir kokios religinės šio funkcionavimo prasmės. Juk ąžuolas dažnai minimas augantis senovės prūsų ir lietuvių šventvietėse, o tokiose vietose esantys dalykai yra labai reikšmingi. Religinė ąžuolo reikšmė turėjo lemti ir jo įvaizdžio funkcionavimo tautosakoje bei kitokios liaudies kūrybos formose ypatumus.
