Priest Tomas Dobševičius – life story between two countries
LTAutorė, remdamasi katalikų kunigo Tomo Jurgio Dobševičiaus (1807–1881) gyvenimu ir veikla, nagrinėja istorinius Lietuvos ryšius su Ukraina, t. y. su Šv. Vladimiro universitetu Kijeve ir Lucko-Žitomiro vyskupija. Tomas Dobševičius gimė Telšiuose, baigė kunigų seminariją prie Vilniaus universiteto, tarnavo vikaru Varnių katedroje, kapelionu Žemaičių vyskupui, dirbo profesoriumi kunigų seminarijoje Varniuose. Nuo 1842 m. jis dvidešimt metų tarnavo Romos katalikų koplyčios prioru ir dėstė Romos katalikų teologiją Šv. Vladimiro universitete Kijeve, lenkiškai dėstė dogminę teologiją, Bažnyčios istoriją, kanonų teisę. Akademinės veiklos paskatintas pradėjo rašyti išsamią Romos katalikų bažnyčios istoriją Ukrainoje ir Lietuvoje. 1864 m. uždarius Romos katalikų koplyčią ir likvidavus Romos katalikų teologijos katedrą Šv. Vladimiro universitete, Dobševičius persikėlė į Žitomirą, kur Lucko-Žitomiro vyskupijoje tarnavo iki mirties. Dobševičius tęsė literatūrinę veiklą Žitomire ir rašė knygą Pragyventų laikų atsiminimai. Knygoje jis aprašė gimtąją šalį, kurią labai mylėjo, tarnystės patirtį, Žemaitiją, jos žmones ir gamtą. Trijose knygos dalyse analizavo Romos katalikų bažnyčios padėtį Lietuvoje ir Ukrainoje iki 1848 m., kitoje dalyje aptarė Romos katalikų bažnyčios padėtį Šv. Vladimiro universitete, kuris buvo to meto dvasinis ir moralinis centras. Dobševičius buvo vienas iš tūkstančių lietuvių ir ukrainiečių, gyvenusių Rusijos imperijoje. Ukraina, Kijevas, Žitomiras ir didžioji dalis lietuviškų žemių buvo Rusijos imperijos dalis. Gebėjimas arba negebėjimas prisitaikyti kitoje šalyje lėmė socialinę padėtį. Ar Dobševičiui pavyko rasti savo vietą ir įgyvendinti numatytus planus?.
ENRelying on the life and activity of Catholic priest Tomas Jurgis Dobševičius (20.12.1807–11.05.1881) the author analyses the historical relations between Lithuania and Ukraine, i.e. St. Volodymyr University in Kyiv and the Roman Catholic diocese of Lutsk-Zhytomyr. Tomas Dobševičius, born in Telšiai county, graduated from the Supreme Theological Seminary of Vilnius University and served as a vicar of Varniai Cathedral, a chaplain for Samogitian bishop Giedroyc and as a professor at the Samogitian Theological Seminary in Varniai. From 1842, for over 20 years, he served as a prior of the Roman Catholic chapel and a professor of Roman Catholic theology at St. Volodymyr University in Kyiv. He read the academic courses of dogmatic theology, Church history and canon law in Polish. Inspired by his academic activity he began writing a comprehensive study on the history of the Roman Catholic Church in Ukraine and Lithuania, "Historical Information about Kyiv Bishopric From its Creation Until 1339 With the Biography of Kyiv Bishop J. Wereszczinski". In 1864, when the Roman Catholic chapel and the Department of Roman Catholic Theology were closed at St. Volodymyr University, Dobševičius moved to Zhytomyr, where he served at Lutsk-Zhytomyr Episcopal office until the end of his life. In Zhytomyr, he continued his literary activity writing "Memoirs: The Times of my Life" where he gave the comprehensive picture of the era and the lands he had lived. He wrote about his native country he loved much, experience of providing pastoral care, gave the lyrical and detailed description of Samogitia, its people and nature. The analysis of the situation of the Roman Catholic Church in Lithuania and Ukraine until 1848 was provided in three chapters of this work. The main topic of another chapter was Kyiv, St. Volodymyr University in particular, which was the educational, spiritual and moral center at that time.Dobševičius was one of thousands of Lithuanians and Ukrainians who lived under the rule of the Russian Empire. Ukraine, Kyiv and Zhytomyr in particular, as well as the most part of the Lithuanian lands were incorporated in the imperial structure. The ability or inability to adapt to new conditions determined one’s social being. Did Dobševičius manage to find his place and implement his all plans?!.
