Balys Sruoga – Thomas’o MacGreevy, Williamo Blake’o, Samuelio Becketto keliu. Kodėl ne?

LTRemiantis skaitmeninių archyvų, leidimų, projektų, kolekcijų kūrėjų, teoretikų ir praktikų darbais, straipsnis siekia pagrįsti lietuviško laiškų leidimo elektroniniu būdu reikalą. Kokius laiško sluoksnius, paprastai nematomus popieriniame leidime, išryškina skaitmeninė perspektyva? Ar tikrai egzistuoja vienintelis laiško pavidalas – toks, kokį matome tradiciškai parengtuose Raštų leidimuose? Ką skaitytojas sužinotų, jei turėtų galimybę matyti ne vieną, o bent kelis laiško variantus? Ar skaitytojas norėtų tapti lygiaverčiu redaktoriaus bendrakeleiviu? Remiantis genetinės kritikos, takiosios tekstologijos teikiamomis galimybėmis, pristatomi lietuvių rašytojo klasiko Balio Sruogos laiškų leidimo elektroniniu būdu metmenys.

ENReferring to digital archives, various editions, projects and works by editors of collections, theoreticians, and practicians, the article aims to justify the necessity of publishing letters in a digital way in Lithuanian. What levels of the letter, usually unnoticed in the paper editions, does digital publishing highlight? Is there really only one form of the letter, the one we see in a traditionally edited corpus of an author’s works? What would the reader know, if he could see not one, but at least a few versions of the same letter? Would he like to become the editor’s companion? Using the possibilities provided by genetic criticism and fluid textology, the paper presents an outline of publishing the letters of the Lithuanian writer Balys Sruoga in a digital way.